Ar tu ramus dabar?
Jeigu ne, leisk man pristatyti labai paprastą būdą grįžti ramybei. Aš pavadinau šią techniką Deep Looking (DL), lietuviškai- Gilus Žvilgsnis. Ją sudaro keletas elementu iš skirtingų paleidimo technikų ir pagrinde remiasi Pamelos Vilson darbu bei Sedonos metodu.
Ši technika paprasta naudojimui, bet prieš pereinant į detales, norėčiau, kad pastebėtum, kaip protas nuolat viskam kabina etiketes. Kai tik kažkur nukrypsta dėmesys, etiketes seka iš paskos.
Jei pažvelgsi į kairę - pastebėk, kas vyksta su mintimis – jos pasireiškia kaip etiketes viskam, ką matai, įvardindamos formą, spalvas, suteikdamos pavadinimus, gali užkabinti kažkokį praeities momentą, susijusį su tuo, kas matoma, - tuomet iškils kokia nors istorija. Žodžiai tuoj pat išplaukia, kai dėmesys apglėbia tai, ką mato. (Kai tu tai matai aiškiai, gali tuoj pat apibūdinti, ka matai).
Dabar sutelk dėmesį į savo pojūčius. Aprašyk keletu žodžių, kaip jautiesi. Pastebėk, kaip žodžiai mintyse, kurie aprašo jausmus, kyla, kai dėmesys nukrypsta į jausmus. Pažaisk su tuo truputį ir pastebėk, kaip viskas veikia.
Vienas dalykas yra liautis ieškojus, tačiau visai kas kita yra liautis priešintis tam, kas yra. Gilaus Žvilgsnio metodas padės pamatyti pasipriesinimą ir ji paleisti.
Prabudimas atveria vieną sluoksnį po kito, vis subtilesnius. Pamatymas, kad nėra veikiančio, mąstančio, gyvenančio kaip atskirumas - pasipriešinimo automatiškai nepanaikina. Prabudimas nėra toks smūgis, po kurio gali pasakyti – niekam nekyla pasipriešinimas, valio! Ne. Visos tos mažos mintys, idėjos, įsitikinimai, emocijos žaizdos, baimės, įpročiai, istorijos – visa asmenybė - susiformavo ne per dieną, taigi natūralu, ne per dieną ir išsivalys.
Jeigu tu pažvelgsi atgal į savo gyvenimą, pamatysi istorijų rinkinį. Vienos yra nemalonios, kitos tuščios, trečios sukeliančios gilų emocinį skausmą.Yra ir daugelis puikių istorijų, is kuriu galima pasijuokti, pasidžiaugti ir pasidižiuoti. Bet daugelis istorijų sukelia sunkius pojučius, skausmą, kuris paralyžiuoja ir įkalina. Jeigu tu galėtum paleisti visą šitą liūdną darinį, tai, kas liktų – natūralus, tikras buvimo džiaugsmas ir ramybė.
Kuomet pasipriešinimas baigiasi, įvyksta pasidavimas, tai tiesiog priešingas potyris. Kiekvienas mažas paleistas pasipriešinimas yra pasidavimas veiksme. Paleidimas atveria kelią nukristi senoms „tavo dalims“, tam, kas daugiau nereikalinga ir ko nereikia.
Pirmas žingsnis yra pasakyti : TAIP, tebūnie tai kas yra.
Tegul tai būna.
Leisk viskam, kas jau nebetarnauja, - išsiprogramuoti, išsikonstruoti, atsipalaiduoti, išsispręsti, ištirpti, išeiti. Kam reikia tų gąsdinančių šablonų, tiesa?
Tebūnie kas yra. Bet kas, kas įvyks paleidimo procese, yra gerai.
Kai ateina baimė, tai tik todėl, kad ji nori parodyti dar neištirtas sritis, ji signalizuoja kažką, kas jaučiasi apsaugota ir nenori būti pamatyta. Tegul tai būna taip pat.
Antras žingsnis – Pakvietimas.
Tai labai svarbu ir iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti netgi kvailoka ir juokinga, bet pakviesti viską, kas kyla yra RAKTAS. Gerumas, atvirumas, švelnumas, atjauta, nuoširdumas, meilė yra kas atveria duris. Kai spaudimas liaujasi, prasideda priėmimas. Tai ne silpnybė, bet galingiausias, neįvertintas įrankis užstrigimo išvalymo misijoje. Bet kas iš to įrankio, jeigu jis nebus naudojamas.
Ačiū tau – tai magiški žodžiai.
Dėkojimas viskam, kas kyla, iškelia dėkingumo jausmą. Pasipriešinimas pavirsta į priėmimą. Tai jausmų alchemija. Tai yra esminis Gilaus Žvilgsnio principas – pakvietimas, padėkojimas, demesingas klausymas, suteikimas erdvės jausmui apkabinti tave ir išeiti.Tu gali pagarbiai nusilenkti, apkabinti ir pabučiuoti šį jausmą, protą ir širdį. Atsivėrimas, dėkingumo jausmas, atjauta, meilė bus kaip patvirtinimas. Pabandyk tai dabar, prieš skaitant toliau.
Padėkok širdžiai ir protui, tiesiog už tai, kad jie yra tokie gražūs ir nuostabūs – širdis ir protas. Padovanok jiems šiltą glėbį ir šypseną. Pasakyk jiems, kaip stipriai juos myli. Nusilenk pagarboje ir dėkingume. Pasakyk: ačiū jums.
Tik tiek. Jeigu kyla pasipriešinimas tam, tegu. Padėkok pasipriešinimui už nuostabų darbą stengiantis apsaugoti tai, kas turi būti apsaugota. Apkabink pasipriešinimą. Net jei tai skamba kvailai. Pasipriešinimo priėmimas yra žingsnis arčiau, link jo paleidimo. Galų gale, pasipriešinimas yra draugas.
Atidžiai, nuoširdžiai klausyk, ką protas, ir ką širdis nori pasakyti.
Kai mes išgirstame, kaip atsiliepia protas ir širdis, mes galime žengti sekantį žingsnį. Tuomet klausiame kitą klausimą, kuris kyla po prieš tai buvusio atsakymo. Koks bepasirodytų atsakymas, jis rodo kelią eiti gilyn.
Gilaus Žvilgsnio procesas yra pokalbis, iškėlimas to, kas yra pasiruošęs iškilti. Kai dėmesys nukreiptas į vidų, pastebėk, ten yra balsas kalbantis, kuris viskam klijuoja etiketes. Naudodami šią proto funkciją, mes galime kalbėtis su protu, širdimi, kūnu, paklausti, ko jie nori, kas trukdo tai pasiekti, kas jiems būtina dabar, kas yra tai, kas nori būti apsaugota.
Kalbėjimas su protu gali skambėti keistai, bet tai ne ką keisčiau nei kalbėjimas su kitais įsivaizduojamais herojais galvoje, - tavo partneriu ar tėvais. Tai tiesiog žaidimas, nežiūrėk į visa tai labai rimtai. Tai nereiškia, kad egzistuoja kažkokie objektai, pavadinti Protu ar Širdimi, gyvenantys kitame objekte, vadiname Kūnu. Tai tiesiog reiškia, kad kai tu užduodi tiesioginį klausimą struktūrai, tu gauni tiesioginį atsakymą. Paprasta.
Taigi, paklausk proto, ar jis ramus. Tiesiog: Prote, ar tu ramus?
Palauk atsakymo.
----
Atsakymas yra Taip, arba Ne.
Jeigu atsakymas yra Taip, tuomet padėkok protui ir paklausk širdies to pačio klausimo.
--
Atsakymas bus Taip, arba Ne. Jeigu atsakymas yra Taip, tuomet padėkok širdžiai ir mėgaukis likusia dienos dalimi.
---
Jeigu atsakymas yra Ne, tuomet paklausk proto : Ko tu nori labiausiai?
Tuomet širdies : ko tu nori labiausiai?
Gali užsirašyti atsakymus, tai padės išlaikyti dėmesį.
Po kiekvieno atsakymo padėkok su pagarba širdžiai ir protui už atsakymą.
Sekantis klausimas – Kas yra tai, kas trukdo atsipalaiduoti?
Kai atsakymas ateis, - tai gali būti ir jausmas, priimk tą jausmą, leisk būti minutėlei ir tiesiog palik būti taip, kaip yra.
Tuomet gali paklausti jausmo ko jis nori labiausiai, ir pažiūrėti, kas ateis po to...
Kai atsakymas ateis, kad jausmas, protas, širdis nori atsipalaiduoti, tu paklausk:
Ar tu pasiruošęs atsipalaiduoti?
Ar tu pasiruošęs atsipalaiduoti dabar?
Jeigu abu atsakymai yra TAIP, tuomet užmerk akis ir jausk. Jausk pilnai, nesistenk kabinti etiketės, kas jaučiasi. Leisk gryniems pojūčiams apkabinti tave, pažaisti ir praeiti. Pabūk su tuo, ir kai jausi, kad viskas praėjo, pakviesk dar, išjausk, ir dar. Ir dar. Būk tame – pakviesk, priimk, jausk, būk šiame procese tol, kol būnasi. Tu gali įsivaizduoti prieš save atviras duris jausmo zonoje ir pamatyti, kaip jausmas per tas duris išeina. Arba, tik jausk. Pabaigoje tai gali jaustis kaip išsekimas, kaip nuovargis. Tai normalu, šis darbas reikalauja daug koncentracijos.
Kuomet jausmai, - tokie kaip baimė, pasipriešinimas ateis, pakalbėk su jais, paklausk, ką jie nori apsaugoti. gal jie tori ką pasakyti, pasidalinti išmintimi. Kai ateis atsakymas, paklausk proto PAŽIŪRĖTI, ar tikrai ta apsauga dar reikalinga, o gal jos jau nebereikia? Jeigu jos nebereikia, tu gali paklausti, ar jausmas nori išeiti. Jeigu jis pasakys taip, tuomet išjausk jį taip, kaip aprašyta viršuje.
Jei atsakymas yra ne, tuomet paklausk, ką šis jausmas nori tau pasakyti. Klausyk. Kad ir koks būtų atsakymas, padėkok jausmui už atsakymą ir nukreipk dėmesį į tai, kas atėjo atsakyme. Tai skamba kažkaip komplikuotai, bet kuomet tu tai darai, bendravime, klausimai ir atsakymai patys žaidžia tarpusavyje.
Pagrindinis dalykas čia yra dėmesio sutelkimas.
Keblumas yra tame, kuomet tu priartėji prie stipriai „saugomos“ srities, protas šoka į gynybą ir, arba sukuria sieną, arba blaško dėmesį, gali būti ir tą, ir tą. Siena gali pasireikšti kaip staigus nuobodulys, tingumas tęsti, mieguistumas, atmetimas, bereikšmiškumas, abejingumas.
Išsiblaškymas gali ateiti įvairiomis formomis. Tau staiga užsinorės kažką kitą veikti, arba nukreipti dėmesį į kažką, kas atrodo tuo metu įdomiau. Tai proto pokštas, kuriuos jis mėgsta žaisti, kuomet jaučia kylantį pavojų. Jeigu tu pajutai, kad tai vyksta, švelniai sugrąžink dėmesį. Pasakyk protui, kad tai saugu, ir tu čia esi tik tam, kad jam padeti gauti tai, ko labiausiai jis nori.
Žiūrėk, kviesk ir būk dėmesingas tam, kas kyla ir kas nori išsireikšti.
Dažnai ateina kai kurios scenos iš vaikystės. Būdama maža, turbūt jauteisi nemylima, atstumta, ir norėjai būti išgirsta. Kažkas buvo atsitikę, ir tas skausmas vis dar čia, kažkas neišspręsto, kažkas laukia dėmesio, meiles ir priėmimo. Apkabink tą mažą mergaitę ir pasakyk jai, kokia ji tau brangi, kokia graži ir kaip tu ją stipriai myli. Paklausk jos, ko ji labiausiai norėtų, paklausk, ar ji jaučiasi saugi ir mylima, pabūk su ja, kol jai palengvės.
Tai misterija, kaip tai veikia, bet iš tiesų tai veikia. Gilaus Žvilgsnio procesas leidžia tau įeiti į pačią užstrigusios energijos šaknį, leidžia panagrinėti įsitikinimus ir jausmus aplink ją ir ateina paleidimas. Stiprus, gilus paleidimas, kuris išvalo erdvę aplink šią problemą. Erdve prisipildo meile ir dėkingumo jausmu vietoj buvusių įtampos ir nerimo.
Kuomet protas ir širdis yra patenkinti ir ramūs, tu gali paklausti proto, ar jis žino, jog širdis yra jo namai. Paklausk, ar jis namuose, ir jeigu ne, paklausk ar jis nori susijungti su širdimi. Įsitikink, ar abi šalys sutinka, tuomet užmerk akis ir jausk širdį, jausk tekančią energiją ir paprasčiausiai būk taip. Kol būnasi. Uždėk ranką and dešinės krūtines pusės (taip, dešinės šiuo atveju, tai tavo dvasinė širdis, ne organas) ir pilnai fokusuokis į patį pojūtį. Jaučiasi kaip jaučiasi, nėra reikalo kabinti tam etikečių.
Po šio paleidimo seka atsivėrimas. Gali būti kažkas dar likę paleisti, taigi tai išsiskleis per keletą sekančių dienų. Sis atsivėrimas yra energetinis pokytis tavo sistemoj, kas yra, kaip tu jautiesi dažniausiai, naujas pastovus dažnis.
Jeigu šią techniką naudosi sau, prireiks šiek tiek kantrybės ir laiko. Kiekvieną kartą kai tai naudosi, bus mažas paleidimas, tačiau po kažkiek dienų, savaičių, tu pajausi žymų skirtumą. Bet jeigu techniką naudosi su partneriu, kažkuo, kas tau padės sukoncentruoti dėmesį, paleidimas gali būti didelis ir staigus. Esminis partnerio uždavinys yra išlaikyti tave šiame procese, visą kelią iki galo.
Aš jau naudoju šią techniką maždaug šešis metus laiko, iš pradžių tai dariau pati sau, tuomet su draugais, ir vėliau su žmonėmis, kurių net nebuvau sutikusi. Tai neįtikėtina pamatyti , kaip veikia proto mechanizmai viduje. Protas nori apsaugoti širdį, tačiau šiam kilniadvasiškam uždavinyje pats susimaišė ir sukūrė kentėjimą. Vietoj to, kad pažiūrėtų į problemos šaknį ir ją paleistų, jis tiesiog sukuria daugiau ir daugiau „apsaugos“ struktūrų, kad apsaugoti širdį nuo kentėjimo, o tai tik veda dar į didesnį sunkumą.
Galų gale širdis pasijunta maža, žaizdota ir bejėgė. Viskas ko ji nori – tik meilės. Ji gali mylėti laisvai, bet protas ją nori laikyti „saugiai“ nuo galimo skausmo. Kartais, netgi be suvokimo, ar ta apsauga veikia gėriui ar kur kas didesniam skausmui.
Širdis yra rami, kuomet ji išsiplėtusi, beribė, besąlyginė, kai ji myli tai, ką myli ir mėgaujasi tuo jausmu. Ji myli pačią meilę.
Nėra taip jau paprasta paleisti kentėjimą. Bet jeigu tu pradėsi klausyti, ko gi protas ir širdis iš tikrųjų nori, jeigu pradėsi su jais bendrauti, netrukus suvaržymai atsilaisvins ir įtampa ims tirpti. Tuomet atvirumas ir palengvėjimas atsiras savaime, ramybė, taika su tuo kas yra.
Tu gali pakalbėti ir su kūnu. Aš atradau, kad kūnas verbaliai nekalba, jis neturi savo vidinio balso. Vietoj to, tu gali klausinėti taip/ne klausimų ir pažiūrėti, kokios reakcijos pasirodo – atsivėrimo pojūčiai, plėtimasis – taip, susitraukimas, įsitempimas – ne. Labai paprasta. Žvilgsnis giliau dirba su fiziniais simptomais taip pat. Už šių simptomais yra protas, kuris priešinasi kažkam, atlikdamas savo „apsauginio“ darbą.
Apsauga yra gerai ir reikalinga, kuomet tai turi prasmę, yra praktiška ir padeda.
Pažvelk dažniau į save ir užsiduok paprastą klausimą – kas yra tai, kas nori dabar būti apsaugota? Atėjęs atsakymas gali nustebinti. Tu gali pamatyti, kaip protas kuria ir saugo paties susikurtus „vaizdinius“. Na ir kas gali blogiausia nutikti tam kas yra isivaizduota?
„Vaizdiniams“ nereikia jokios apsaugos, nes jų paprasčiausiai niekas negali sužeisti, bet apsaugos mechanizmai kyla. Tuomet tu gali paprasčiausiai paklausti, ar tai tiesa? Ar tam reikia apsaugos? Jeigu atsakymas yra taip, tuomet surask, kam iš tiesų reikia tosnapsaugos? Žiūrėk giliau ir pažvelk už baimės. Kas ten?
Kuomet tu matai, kad nėra ką apsaugoti, kuomet iš tiesų tai matai, struktūra griūva. Tampa akivaizdu, kad ši apsauga dengia tik idėją, o ne kažką, kas yra iš tiesų, realiai. Niekas iš tiesų negali būti pažeistas, tai juk niekas. Tuštuma.
Aš turėjau daug sesijų su daugeliu žmonių ir tik keletu atvejų didelis atpalaidavimas neįvyko, kas reiškė, kad reikia šiek tiek daugiau kantrybės atrakinti senas užrūdijusias spynas. Daugelis sesijų baigdavosi žmonėms palengvėjimu ir palaima ar poreikiu pamiegoti, kartais miegas suimdavo ir mane, nes reikia nemažai koncentracijos praeiti visą kelią. Tuomet pamačiau, kad kuomet kliento pusėje įvyksta paleidimas, tai įvyksta ir man, - labai įdomu būti šio proceso dalimi, kuomet gilėjanti ramybė aplanko abi pokalbio šalis.
Bet kuriuo atveju, teorija yra viena, skaitymas ar klausymas kito proceso yra kita, tačiau tai nėra tai, kas vyksta, kuomet pats pasineri ir išbandai šį paprastą metodą. Tu gali jį daryti bet kuriuo metu. Užimtos dienos, ar meditacijos metu. Tiesioginis klausimas širdies ir proto, kaip jie jaučiasi dabar, sukuria tiesioginį intymų ryšį.
Iš pradžių gali būti keistoka kalbėti su širdim ir protu, juolab, kai tu matai, kad tai viso labo etiketės. Bet pabandyk, patyrinėk tai savyje. Tai gali nuvesti tave į gilesnę ramybę ir nėra ko bijoti ar prarasti naudojant šį metodą. Jei tai tau neveiks, nieko tokio. Bet jeigu manai, kad tai naudinga, pasidalink tai su draugu, persiųsk šį straipsni, ir pabandykite tai kartu.
Jei reikia pagalbos, aš čia, galime pašnekėti per Skypą arba gyvai.
Taigi, paklausk proto, ar jis ramus. Tiesiog: Prote, ar tu ramus?
Palauk atsakymo.
----
Atsakymas yra Taip, arba Ne.
Jeigu atsakymas yra Taip, tuomet padėkok protui ir paklausk širdies to pačio klausimo.
--
Atsakymas bus Taip, arba Ne. Jeigu atsakymas yra Taip, tuomet padėkok širdžiai ir mėgaukis likusia dienos dalimi.
---
Jeigu atsakymas yra Ne, tuomet paklausk proto : Ko tu nori labiausiai?
Tuomet širdies : ko tu nori labiausiai?
Gali užsirašyti atsakymus, tai padės išlaikyti dėmesį.
Po kiekvieno atsakymo padėkok su pagarba širdžiai ir protui už atsakymą.
Sekantis klausimas – Kas yra tai, kas trukdo atsipalaiduoti?
Kai atsakymas ateis, - tai gali būti ir jausmas, priimk tą jausmą, leisk būti minutėlei ir tiesiog palik būti taip, kaip yra.
Tuomet gali paklausti jausmo ko jis nori labiausiai, ir pažiūrėti, kas ateis po to...
Kai atsakymas ateis, kad jausmas, protas, širdis nori atsipalaiduoti, tu paklausk:
Ar tu pasiruošęs atsipalaiduoti?
Ar tu pasiruošęs atsipalaiduoti dabar?
Jeigu abu atsakymai yra TAIP, tuomet užmerk akis ir jausk. Jausk pilnai, nesistenk kabinti etiketės, kas jaučiasi. Leisk gryniems pojūčiams apkabinti tave, pažaisti ir praeiti. Pabūk su tuo, ir kai jausi, kad viskas praėjo, pakviesk dar, išjausk, ir dar. Ir dar. Būk tame – pakviesk, priimk, jausk, būk šiame procese tol, kol būnasi. Tu gali įsivaizduoti prieš save atviras duris jausmo zonoje ir pamatyti, kaip jausmas per tas duris išeina. Arba, tik jausk. Pabaigoje tai gali jaustis kaip išsekimas, kaip nuovargis. Tai normalu, šis darbas reikalauja daug koncentracijos.
Kuomet jausmai, - tokie kaip baimė, pasipriešinimas ateis, pakalbėk su jais, paklausk, ką jie nori apsaugoti. gal jie tori ką pasakyti, pasidalinti išmintimi. Kai ateis atsakymas, paklausk proto PAŽIŪRĖTI, ar tikrai ta apsauga dar reikalinga, o gal jos jau nebereikia? Jeigu jos nebereikia, tu gali paklausti, ar jausmas nori išeiti. Jeigu jis pasakys taip, tuomet išjausk jį taip, kaip aprašyta viršuje.
Jei atsakymas yra ne, tuomet paklausk, ką šis jausmas nori tau pasakyti. Klausyk. Kad ir koks būtų atsakymas, padėkok jausmui už atsakymą ir nukreipk dėmesį į tai, kas atėjo atsakyme. Tai skamba kažkaip komplikuotai, bet kuomet tu tai darai, bendravime, klausimai ir atsakymai patys žaidžia tarpusavyje.
Pagrindinis dalykas čia yra dėmesio sutelkimas.
Keblumas yra tame, kuomet tu priartėji prie stipriai „saugomos“ srities, protas šoka į gynybą ir, arba sukuria sieną, arba blaško dėmesį, gali būti ir tą, ir tą. Siena gali pasireikšti kaip staigus nuobodulys, tingumas tęsti, mieguistumas, atmetimas, bereikšmiškumas, abejingumas.
Išsiblaškymas gali ateiti įvairiomis formomis. Tau staiga užsinorės kažką kitą veikti, arba nukreipti dėmesį į kažką, kas atrodo tuo metu įdomiau. Tai proto pokštas, kuriuos jis mėgsta žaisti, kuomet jaučia kylantį pavojų. Jeigu tu pajutai, kad tai vyksta, švelniai sugrąžink dėmesį. Pasakyk protui, kad tai saugu, ir tu čia esi tik tam, kad jam padeti gauti tai, ko labiausiai jis nori.
Žiūrėk, kviesk ir būk dėmesingas tam, kas kyla ir kas nori išsireikšti.
Dažnai ateina kai kurios scenos iš vaikystės. Būdama maža, turbūt jauteisi nemylima, atstumta, ir norėjai būti išgirsta. Kažkas buvo atsitikę, ir tas skausmas vis dar čia, kažkas neišspręsto, kažkas laukia dėmesio, meiles ir priėmimo. Apkabink tą mažą mergaitę ir pasakyk jai, kokia ji tau brangi, kokia graži ir kaip tu ją stipriai myli. Paklausk jos, ko ji labiausiai norėtų, paklausk, ar ji jaučiasi saugi ir mylima, pabūk su ja, kol jai palengvės.
Tai misterija, kaip tai veikia, bet iš tiesų tai veikia. Gilaus Žvilgsnio procesas leidžia tau įeiti į pačią užstrigusios energijos šaknį, leidžia panagrinėti įsitikinimus ir jausmus aplink ją ir ateina paleidimas. Stiprus, gilus paleidimas, kuris išvalo erdvę aplink šią problemą. Erdve prisipildo meile ir dėkingumo jausmu vietoj buvusių įtampos ir nerimo.
Kuomet protas ir širdis yra patenkinti ir ramūs, tu gali paklausti proto, ar jis žino, jog širdis yra jo namai. Paklausk, ar jis namuose, ir jeigu ne, paklausk ar jis nori susijungti su širdimi. Įsitikink, ar abi šalys sutinka, tuomet užmerk akis ir jausk širdį, jausk tekančią energiją ir paprasčiausiai būk taip. Kol būnasi. Uždėk ranką and dešinės krūtines pusės (taip, dešinės šiuo atveju, tai tavo dvasinė širdis, ne organas) ir pilnai fokusuokis į patį pojūtį. Jaučiasi kaip jaučiasi, nėra reikalo kabinti tam etikečių.
Po šio paleidimo seka atsivėrimas. Gali būti kažkas dar likę paleisti, taigi tai išsiskleis per keletą sekančių dienų. Sis atsivėrimas yra energetinis pokytis tavo sistemoj, kas yra, kaip tu jautiesi dažniausiai, naujas pastovus dažnis.
Jeigu šią techniką naudosi sau, prireiks šiek tiek kantrybės ir laiko. Kiekvieną kartą kai tai naudosi, bus mažas paleidimas, tačiau po kažkiek dienų, savaičių, tu pajausi žymų skirtumą. Bet jeigu techniką naudosi su partneriu, kažkuo, kas tau padės sukoncentruoti dėmesį, paleidimas gali būti didelis ir staigus. Esminis partnerio uždavinys yra išlaikyti tave šiame procese, visą kelią iki galo.
Aš jau naudoju šią techniką maždaug šešis metus laiko, iš pradžių tai dariau pati sau, tuomet su draugais, ir vėliau su žmonėmis, kurių net nebuvau sutikusi. Tai neįtikėtina pamatyti , kaip veikia proto mechanizmai viduje. Protas nori apsaugoti širdį, tačiau šiam kilniadvasiškam uždavinyje pats susimaišė ir sukūrė kentėjimą. Vietoj to, kad pažiūrėtų į problemos šaknį ir ją paleistų, jis tiesiog sukuria daugiau ir daugiau „apsaugos“ struktūrų, kad apsaugoti širdį nuo kentėjimo, o tai tik veda dar į didesnį sunkumą.
Galų gale širdis pasijunta maža, žaizdota ir bejėgė. Viskas ko ji nori – tik meilės. Ji gali mylėti laisvai, bet protas ją nori laikyti „saugiai“ nuo galimo skausmo. Kartais, netgi be suvokimo, ar ta apsauga veikia gėriui ar kur kas didesniam skausmui.
Širdis yra rami, kuomet ji išsiplėtusi, beribė, besąlyginė, kai ji myli tai, ką myli ir mėgaujasi tuo jausmu. Ji myli pačią meilę.
Nėra taip jau paprasta paleisti kentėjimą. Bet jeigu tu pradėsi klausyti, ko gi protas ir širdis iš tikrųjų nori, jeigu pradėsi su jais bendrauti, netrukus suvaržymai atsilaisvins ir įtampa ims tirpti. Tuomet atvirumas ir palengvėjimas atsiras savaime, ramybė, taika su tuo kas yra.
Tu gali pakalbėti ir su kūnu. Aš atradau, kad kūnas verbaliai nekalba, jis neturi savo vidinio balso. Vietoj to, tu gali klausinėti taip/ne klausimų ir pažiūrėti, kokios reakcijos pasirodo – atsivėrimo pojūčiai, plėtimasis – taip, susitraukimas, įsitempimas – ne. Labai paprasta. Žvilgsnis giliau dirba su fiziniais simptomais taip pat. Už šių simptomais yra protas, kuris priešinasi kažkam, atlikdamas savo „apsauginio“ darbą.
Apsauga yra gerai ir reikalinga, kuomet tai turi prasmę, yra praktiška ir padeda.
Pažvelk dažniau į save ir užsiduok paprastą klausimą – kas yra tai, kas nori dabar būti apsaugota? Atėjęs atsakymas gali nustebinti. Tu gali pamatyti, kaip protas kuria ir saugo paties susikurtus „vaizdinius“. Na ir kas gali blogiausia nutikti tam kas yra isivaizduota?
„Vaizdiniams“ nereikia jokios apsaugos, nes jų paprasčiausiai niekas negali sužeisti, bet apsaugos mechanizmai kyla. Tuomet tu gali paprasčiausiai paklausti, ar tai tiesa? Ar tam reikia apsaugos? Jeigu atsakymas yra taip, tuomet surask, kam iš tiesų reikia tosnapsaugos? Žiūrėk giliau ir pažvelk už baimės. Kas ten?
Kuomet tu matai, kad nėra ką apsaugoti, kuomet iš tiesų tai matai, struktūra griūva. Tampa akivaizdu, kad ši apsauga dengia tik idėją, o ne kažką, kas yra iš tiesų, realiai. Niekas iš tiesų negali būti pažeistas, tai juk niekas. Tuštuma.
Aš turėjau daug sesijų su daugeliu žmonių ir tik keletu atvejų didelis atpalaidavimas neįvyko, kas reiškė, kad reikia šiek tiek daugiau kantrybės atrakinti senas užrūdijusias spynas. Daugelis sesijų baigdavosi žmonėms palengvėjimu ir palaima ar poreikiu pamiegoti, kartais miegas suimdavo ir mane, nes reikia nemažai koncentracijos praeiti visą kelią. Tuomet pamačiau, kad kuomet kliento pusėje įvyksta paleidimas, tai įvyksta ir man, - labai įdomu būti šio proceso dalimi, kuomet gilėjanti ramybė aplanko abi pokalbio šalis.
Bet kuriuo atveju, teorija yra viena, skaitymas ar klausymas kito proceso yra kita, tačiau tai nėra tai, kas vyksta, kuomet pats pasineri ir išbandai šį paprastą metodą. Tu gali jį daryti bet kuriuo metu. Užimtos dienos, ar meditacijos metu. Tiesioginis klausimas širdies ir proto, kaip jie jaučiasi dabar, sukuria tiesioginį intymų ryšį.
Iš pradžių gali būti keistoka kalbėti su širdim ir protu, juolab, kai tu matai, kad tai viso labo etiketės. Bet pabandyk, patyrinėk tai savyje. Tai gali nuvesti tave į gilesnę ramybę ir nėra ko bijoti ar prarasti naudojant šį metodą. Jei tai tau neveiks, nieko tokio. Bet jeigu manai, kad tai naudinga, pasidalink tai su draugu, persiųsk šį straipsni, ir pabandykite tai kartu.
Jei reikia pagalbos, aš čia, galime pašnekėti per Skypą arba gyvai.
Turiu daug patirties dirbant Gilaus Žvilgsnio metodu ir galite naudotis mano paslaugomis. Sesija paprastai užtrunka valanda laiko. Geriausia būti vienai, be trukdymu, tada gali pasinerti giliau ir rasti tai, kas pasiruošęs išsivalyti. Kaip užsisakyti asmeninę konsultaciją rasite puslapyje Sesijos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą