Penktas Žingsnis

Bevarčiuose Vartuose

Nėra jokio atskiro “aš” realybėje

Patikrink:

Ar yra koks nors tarpas tarp patyrimo ir patiriančiojo? Ar yra tas kuris patiria, centras, kuriam atsitinka gyvenimas? Ar yra gyvenimo, išgyvenimų, patyrimų sąvininkas?

Pratimas:

Šiuo tikslu gerai pabūti gamtoje. Pastebėti medžius, gyvūnus, vaikus, kitus žmones. Pamatyti, kaip viskas juda, - medžiai, žolė, gyvūnai, paukščiai, žmonės, mintys, jausmai, kūnas. Pastebėk kad mintys kyla apie tai, kas yra pastebima, kas yra patiriama. Pajusk gyvenimo ritmą, nuolatinį judesį, įskaitant kvėpavimą ir širdies plakimą.

Pastebėk gyvenimą, gyvybę ir kaip viskas atsitinka be ypatingų pastangų. Pamatyk, kaip viskas paprasta. Vyksta suvokimas viso šito. Čia, dabar, gyvai.

Debesys plaukia, mintys teka. Kas judina debesis? Kas pučia vėją? Ar yra toks veikėjas Dėdė Vėjas, kiris daro pūtimo veiksmą?

Kas judina visumą?

kas yra atskira nuo visumos judėjimo?

Kur riba tarp čia ir ten?

Kur sienelė atribojanti tave nuo pasaulio už tavęs?

Pamatyk, kad matymas taip pat vyksta. Nieko nėra už akių, jokio matančiojo, stebinčiojo, tiesiog pats matymas ir stebėjimas vyksta esamu momentu. Nėra jokio tarpininko, įjungiančio ar išjungiančio matymą. Yra spalvos, formos, garsai, kvapai, pojūčiai. Protas atlieka savo įprastą darbą- puošia patyrimą etikėtėmis ir tai taip pat vyksta savaime, be pastangų. 

Ką tu darai, kad visa tai vyktų?

Kai žvelgi į tai, KAS žvelgia, kas ten?

Jeigu abejoji, pastebėk tai, pažvelk tiesiai į tai, kas iš tiesų dabar vyksta - tai dar vienas apsaugos mechanizmas. Tik tai. Tik mintis, iškylanti, ir pradingstanti. Žiūrėk į tai, kas akivaizdu. Sutelk dėmesį. Ar yra dėmesio “sutelkėjas”? Ar dėmesingumas vyksta kaip savaiminis reiškinys?

Šiame taške tu jau matai, viskas, ko reikia, tai atpažinimas, to kas paprasta ir akivaizdu- viskas vyksta savaime. Visa tai paprasčiausiai yra.
Čia tu nieko neturi ir negali padaryti. Tegul tai atsiskleidžia. Nėra netgi jokio tarpininko, kuris gali leisti tam atsiskleisti. Nėra nieko, kuris gali kažką padaryti, atpažink tai. Nieko, kuris gali leisti tam įvykti. Viskas tiesiog įvyksta. Viskas jau vyksta - pastebėjimas, atpažinimas, matymas. Nėra jokio atskiro “aš”, niekuomet nebuvo. Nieko nėra atskiro nuo gyvenimo judesio. Atpažink tai.

Čia labai daug spąstų ir tau gali reikėti stipriai sutelkti dėmesį. Čia ir dabar. Gyvenimas yra. Egzistencija yra. Būtis, budrumas, esatis, žinojimas kad esi. YRA.

Pastebėk kad šie du teiginiai skiriasi:

Manęs nėra

Aš nėra. 

Manęs nėra- tai melas, savo būties neigimas. Aš nėra- to atskiro charakterio su laisva valia, judančio nepriklausomai nuo visumos nebuvimas.

Gyvybe, sąmonė yra, bet ar tai "aš"?

Kai tik tiesa atpažįstama, tu negali vėl grįžti atgal į tikėjimą kad yra kažkas atskira nuo gyvenimo vyksmo. Lygiai taip, kaip niekada jau netikėsi, kad Senis Šaltis yra realus. Kai tik iliuzija atpažįstama, ja liaujamasi tikėti. Paprasta ir aišku.

Jeigu šiame taške reikalinga pagalba, parašyk. Yra keletas klausimų išsklaidyti abejones ir iš tiesų tai pamatyti.

Tu arba matai tai, arba manai, kad ne.

-1-  -2-  -3-  -4-  -5-  -6-