Tačiau neseniai parašą pakeičiau į “Atpažinta tiesa tave išlaisvins”.
Ir štai kodėl:
Tiesa nieko negali, jei ji nėra sąmoningai atpažinta ir išgyventa. Jeigu nėra atvirumo tiesai, nėra galimybės ją priimti, jokie žodžiai nepadės, nors ir būtum atakuojamas žodžiais rodančiais į tiesą visą dieną.
Tai kas gi ši tiesa, turinti galią tave išlaisvinti? — Tai Būtis.
Mes suvokiame, esame sąmoningi, jaučiame, kad žinome. Kai protas ramus, atsiveria būties erdvė, kuri yra čia ir dabar, — visuomet atvira pastebėjimui, sąmoningam atpažinimui. Būtis jaučiama kaip tam tikra vibracija, tonas, išgyvenimo turtingumas, gyvybingumas, esatis.
Bet kaip nuraminti protą iki tokio lygio, jog galėtum ilsėtis bemintėje erdvėje?
Yra daug būdų nuraminti protą ir meditacija yra pagrindinė praktika. Galima naudotis technologijomis, ar kažkuo kitu, kas tau padeda. Gilaus Žvilgsnio metodas, kurį naudoju dirbant su klientais, pasiteisina kaip labai efektyvus ir lenvas būdas. Protas, pripildytas baimių, gėdos, vilčių, kaltės ir nuoskaudų negali būti tylus. Jis nuolat dirba bandydamas išspręsti, paaiškinti, kontroliuoti kas įvyks. Protas negali atsipalaiduoti, kol nežino, kokia yra jo tikroji paskirtis ir natūrali būsena.
Pagrindinis proto darbas yra tiesiog būti. Būti budriam, suvokti kas vyksta. Jo natūrali būsena yra beformė, beribė, viską priimanti erdvė. Tai ir viskas. Įsileisk šią mintį gilyn.
Paprastai protas uoliai atlieka darbą kuris iš tiesų nėra jo darbas. Problemų kūrimas ir sprendimas – tai jau ir yra įtampa, ypač kai problemos atrodo neišsprendžiamos. Įtampa auga iki sprogimo ir atrodo, kad viskas griūva. Tai nesijaučia maloniai.
Tik ramus, taikus protas gali atsiverti tylai. Tik tuomet, kai jis liaujasi kūręs pats sau įtampą, užsiimdamas darbais, kurie nėra jo atsakomybė, protas gali paleisti ir nurimti.
Ramuma randama viduje. Vidun einame tyliai, paslapčia, brangindami momentą. Čia išorinis pasaulis nebeaktualus. Niekas išoriniame pasaulyje negali suteikti vidinės ramybės. Pakeisti išorinį pasaulį ne mūsų jėgoms. Nereikia net bandyti. Tik viduje mes galime atrasti namus. Ir jie visuomet čia ir dabar. Tai pati Būtis.
Būtį galime pavadinti įvairiais žodžiais. Priklausomai nuo to, kas rezonuoja – tai Aš Esu, Meilė, Dievas, Gyvenimas, Šviesa, Šaltinis, Budos protas, Kristaus Sąmonė, Tao, Dzenas, Didžioji Dvasia, Dieviškumas, Sąmonė, Gyvybiškumas, Čia ir dabar, Būtis… Gali vadinti tai, kaip nori, netgi savo sugalvotu žodžiu – svarbu jog sąmoningai atpažįsti TAI.
Kartais vadinu tai Vooo, nes ryšys jaučiasi būtent taip. Rask savo žodį, kuris pakerės tave. Rask į ką jis rodo tavo patirtyje. Čia ir dabar, kažkas jaučiasi viduje – saldumas, tykus buvimo džiaugsmas, tarsi palaimingo lengvumo tėkmė besiliejanti iš krūtinės.
Labas, Dieviška Būtie.
Štai čia ilsimės tylioje tiesos ir būties erdvėje.
Būtent į tai ir rodo guru, išmintingi vyrai ir moterys. Ta dieviška vieta viduje, kuri yra Meilė, Dvasinė Širdis, — tai randasi po visomis minčių ir emocijų bangomis.
Tiesiog žinau, kad esu.
Labas, Būtie.
Ilsėdamiesi būtyje, klausome kas ten. Tiesiog atsiverk tam, būk atviru ir priimančiu. Klausykis, užuot kalbėjęs. Sąmoningai atpažinti TAI (vėlgi, naudok savo žodį). Sufokusuotas dėmesys į būtį leidžia sistemai pailsėti, atstatyti, persitvarkyti, atsinaujinti, ir ištrinti viską, kas nebetarnauja. Tuomet lieka gilus ramybės pojūtis ir įstabus, ramus vientisumo jausmas.
Yra tik Būtis. Būtis YRA. Visi galime pajusti ją ir puoselėti sąmoningą ryšį. Tyla, kuri jaučiama, netgi kelioms sekundėms, tris, keturis kartus dienoje – yra namai. Tai išlaisvina. Mums nebereikia kurti ir spręsti problemų ar būti susirūpinusiais ateitimi – tokia veikla niekuomet neduos ramybės.
Kartais vadinu tai Vooo, nes ryšys jaučiasi būtent taip. Rask savo žodį, kuris pakerės tave. Rask į ką jis rodo tavo patirtyje. Čia ir dabar, kažkas jaučiasi viduje – saldumas, tykus buvimo džiaugsmas, tarsi palaimingo lengvumo tėkmė besiliejanti iš krūtinės.
Labas, Dieviška Būtie.
Štai čia ilsimės tylioje tiesos ir būties erdvėje.
Būtent į tai ir rodo guru, išmintingi vyrai ir moterys. Ta dieviška vieta viduje, kuri yra Meilė, Dvasinė Širdis, — tai randasi po visomis minčių ir emocijų bangomis.
Tiesiog žinau, kad esu.
Labas, Būtie.
Ilsėdamiesi būtyje, klausome kas ten. Tiesiog atsiverk tam, būk atviru ir priimančiu. Klausykis, užuot kalbėjęs. Sąmoningai atpažinti TAI (vėlgi, naudok savo žodį). Sufokusuotas dėmesys į būtį leidžia sistemai pailsėti, atstatyti, persitvarkyti, atsinaujinti, ir ištrinti viską, kas nebetarnauja. Tuomet lieka gilus ramybės pojūtis ir įstabus, ramus vientisumo jausmas.
Yra tik Būtis. Būtis YRA. Visi galime pajusti ją ir puoselėti sąmoningą ryšį. Tyla, kuri jaučiama, netgi kelioms sekundėms, tris, keturis kartus dienoje – yra namai. Tai išlaisvina. Mums nebereikia kurti ir spręsti problemų ar būti susirūpinusiais ateitimi – tokia veikla niekuomet neduos ramybės.
Rask laiko tiesiog pabūti tyloje, išleisk įtampą iš galvos, paleisk visus noriu, privalau, visus troškimus – valdžios ar saugumo, visus bandymus pataisyti tai, kas neveikia ir visus lūkesčius apie tai, koks šis patyrimas turėtų būti. Pabūk čia vien dėl šio patyrimo. Pabūk, nes gera tiesiog BŪTI.
Tai ir yra Tai, ko ieškai. Pasiilsėk tylioje būties erdvėje.
Kas yra čia ir dabar? Kokie jausmai nori būti išjausti? Eik gilyn ir gilyn.
Būtent čia yra užtikrintumas ir tas išsiilgtas vientisumas. Štai čia pasaulinės problemos išnyksta. Čia ir dabar nėra nieko atskiro, tu jau esi. To užtenka.
Įsimylėk Dievišką Buvimą ir kaip tai jaučiasi. Įsimylėk pačią meilę Buvimui. Būtent čia tas ryšys su … (naudok savo žodį) atsitinka. Atpažinta tiesa išlaisvina. Ir kuomet tai atsitinka — tu žinai.
Tu radai auksinį Būties centrą … lik jame ir tai išlaisvins.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą