Nona: Noriu išgyventi savęs nebuvimą. Turiu omenyje, be proto sapno.
Ilona: Ok, kaip tu įsivaizduoji – kas tai yra, ko tikiesi?
Nona: Kažkas, kas vyksta be pastangų, panašu į tai, ką patiriu sapne. Tekėjimas be pastangų.
Ilona: Tai jau yra. Tekėjimas. Viena, kas trukdo – tai įsitikinimas, kad taip nėra.
Nona: Taip. Aš tai suprantu. Bet pastebėjau, kad tai suprasti yra ne tas pats kas realiai taip gyventi.
Ilona: Taip, žinoma. Taigi ar yra “aš”, tai išgyvenantis?
Nona: Taip, atrodo kad taip. Be nesu tuo absoliučiai tikra.
Ilona: Aha, tai į ką gi nurodo žodis “aš”?
Nona: Rinkinys įsitikinimų, prisiminimų ir noras turėti kontrolę tam, kas patiriama. Aš galiu suabejoti įsitikinimais ir prisiminimais, bet noras kontroliuoti atrodo neįveikiamas.
Ilona: Na ne, jis rodo į kitas mintis apie “mane”. Patikrink.
Nona: Taip. Visai tai mintys apie mane.
Ilona: Taigi, - kas gi tas “aš”, jeigu ne mintis?
Nona: Aš yra tik įsitikinimas. Ir jis yra pastovus. Tai pati dažniausia mintis.
Ilona: Tai ne įsitikinimas. Tai tiesiog žodis, kuris yra prielaida būtybei. Pasakyk man, iš kur ateina mintys?
Nona: Nežinau. Jos tiesiog pasirodo.
Ilona: Labai įdėmiai pažvelk. O po to pasakyk, ar tu iš viso gali kontroliuoti mintis?
Nona: Nerandu, iš kur ateina mintys. Tikrai jų nekontroliuoju.
Ilona: O kaip su mintimi “aš”, - ar pasakytum, jog ji pasirodo iš niekur?
Nona: Nežinau, iš kur ji ateina. Atrodo, jog ji “randasi“ Nonoje. Aš mačiau, kad Nona gali identifikuotis ne tik su šiuo pažistamu kūnu, bet ir su laivu ar mašina, ir tai jaučiasi lygiai taip pat kaip būti kūne.
Ilona: Tai tikrai kur kas paprasčiau, nei tai. Pasakyk, kas yra Nona?
Nona: Energija. Elektronų rinkinys.
Ilona: Ne, ne tai. Tai personažas istorijoje. Ar matai Noną kaip pagrindinį personažą? Kaip betmeną. Išgalvota istorija APIE Noną.
Nona: Taip, matau. Taip, tai tik istorija. Akivaizdi “mano”istorija.
Ilona: Ar yra aktorė, vaidinanti Nonos rolę?
Nona: Ne.
Ilona: Aha, tai kaip veikia šis personažas? Ar yra kažkas, kas kontroliuoja istoriją?
Nona: Koks geras klausimas! Žiūriu…
Ilona: Duosiu tau užuominą, pažiūrėk į Noną kaip į gyvą kompiuterį, kuris atliepia aplinkai.
Nona: Nori pasakyti, kad aplinka sukuria Noną kaip istoriją?
Ilona: Aplinka stipriai įtakoja istoriją, ir suformuoja ją, taip, bet ar yra kažkas, kas kuria ją iš vidaus? Kažkoks menedžeris, kuris renkasi, kas įvyks istorijoj, kuris kontroliuoja įvykius?
Nona: Jaučiu, jog beveik kažką suprantu, bet čia taip tanku! Nonos istorija atrodo kaip jungtinis kūrinys tarp manęs, mano tėvų, šeimos, bendraklasių… atrodo ji susiformavo iš visų tų istorijų apie vieną šią. Vienintelė, kuri renkasi, kas atsitiks istorijoje apie noną, yra pati Nona.
Ilona: Tas pats, kas betmenas renkasi ką gi jis darys toliau savo istorijoje apie betmeną. Pasirinkimas taip pat istorija.
O istorija yra išgalvota.
Pažvelk į Noną iš draugo, šeimos nario, kažkieno, ko tu dar nesutikai, ar kolegos, taško, - ką matai?
Nona: Aš matau kitą Nonos istoriją. Nonos, kaip personažo mano (draugo) istorijoje.
Ilona: Ar tai ta pati istorija ar kita istorija apie tą patį personažą?
Nona: Visos mūsų istorijos išgalvotos. Tokios jos yra. Mano istorija ir tavo istorija skirsis. Personažas, kurį vadiname Nona kiekvienai iš mūsų atrodys skirtingas.
Ilona: Taip.Tai jeigu aš tai pasakysiu, jog nėra aš, realiam gyvenime, nulis, - kas iškyla dabar?
Nona: Suprantu, kad tai Tiesa. Ir pastebėjau, kad tuomet laikausi idėjos, jog manęs nėra.
Aš tą suprantu. Bet tai nėra patyrimas.
Klausiu, kas tuomet spausdina Nonos pokalbio dalį?
Ar šį pokalbį Ilona veda pati su savimi?
Ilona: Nėra jokio “aš” tame, kas vyksta. Tai linksmoji dalis. Pažiūrėk, kaip tai vyksta ir pasakyk man.
Nona: <— jaučiasi kvailai.
Ilona: Pažiūrėk į tai, kas PATIRIAMA. Dabar pat. Pasakyk man, kas vyksta.
Nona: Mano istorija apie Iloną bendrauja su mano istorija apie Noną? Kažkas renka tekstą. Žodžiai pasirodo ekrane. Tai viskas.
Ilona: Nieko panašaus. Ką tu matai dabar prieš akis? Eik giliau į patyrimą. Kaip tai vyksta?
Nona: Man pavyks, jeigu tai padarysiu.
Ilona: Pastebėk – primiausia atsitinka skaitymas. Tuomet iškyla mintis kaip atsakymas ir pirštai pradeda rinkti tekstą.
Nona: Nona patiria savęs tyrinėjimo istoriją.
Ilona: Palikim noną kuriam laikui, pažiūrėkim kas yra čia be istorijos.
Nona: Okei
Ilona: Kas yra čia, kuomet liaujiesi galvojus?
Nona: Kvėpavimas.
Ilona: Gerai gerai… taigi pažiūrėk į kvėpavimą ir pažiūrėk, ar yra kvėpuojantysis, kaip “aš” ? ar tu kuri kvėpavimą, ar jis tiesiog vyksta savaime?
Nona: Kvėpavimas vyksta savaime.
Ilona: Matai, kaip sukonstruota kalba : aš kvėpuoju, aš miegu, aš einu, aš valgau. Ar yra tas “aš”, kuris visa tai daro?
Nona: Ne. Kvėpavima vyksta per mane, miegas vyksta per mane, ėjimas vyksta per mane. Viskas vyksta , bet aš prisiimu “sau” šiuos vyksmus.
Ir šias veiklas įdedu į savo istorijas.
Ilona: Ok, taigi numesk tą “aš” visiškai : kvėpavimas vyksta, ėjimas vyksta, prisiėmimas visko “sau” vyksta.
Nona: okey.
"Aš" yra tik kalbos dalis.
Ilona: O ar yra veikėjas? Pastebėk, kuomet renki žinutę, viskas vyksta lengvai ir vienu metu.
Nona: Taip, matau tai.
Ilona: Ar yra “aš” , kuris tai mato?
Nona: Supratimas atsitinka. Ir taip, yra tas nuolatinis jausmas, jog supratimas kyla iš “aš”
Ilona: Tai ne jausmas, tai tik mintis apie tai. “Aš” yra tik žodis
Nona: Viskas yra tik žodžiai. Visos mano istorijos dalys yra žodžiai.
Ilona: Pažiūrėk. Susikoncentruok į “aš esu ” jausmą, kuris atveria tą gyvą buvimą. Pažiūrėk, ar jis asmeninis , ar jam reikia etiketės “aš” tam, kad jis būtų jaučiamas kaip tikras?
Nona: Aš įvardiju visas savo patirtis. Ne, nieko asmeniško. Ir etiketės yra tik tam, kad galima būtų apie tai komunikuoti. Kas netgi nebūtina.
Ilona: Pastebėk protą kaip nuolatinę etikečių klijavimo viskam, mašiną. Pažvelk aplink kambaryje, ir pastebėk, kaip protas viskam klijuoja etiketes automatiškai.
Nona: Taip.
Ilona: Ar yra kas nors, kas vyksta neautomatiškai?
Nona: Ne.
Ilona: Ar aš egzistuoja?
Nona: Tik kaip personažas istorijoje.
Ilona: Ok, bet ar aš egzistuoja realybėje? Istorija yra išgalvota.
Nona: Ir taip, šis personažas turi savęs pojūtį. Nusako jį etikete “aš”.
Ilona: Pažiūrėk, ar betmenas egzistuoja? Ar vienaragis egzistuoja? Ar dantukų fėja egzistuoja?
Nona: Ne. Tai tik istorijos. Bet jeigu Nona neegzistuoja realybėje, kur yra šie patyrimai, apie kuriuos ji sau pasakoja?
Ilona: Grįšk į būties pojūtį. Pažiūrėk, kas tai. Gyvumo jausmas + etiketė.
Nona: gyvumas + etiketė
Ilona: Dabar pažvelk į patyrimą. Ar yra tas veikėjas?
Nona: Ne. Ir Nonos istorija yra istorija apie patyrimus, kuriems klijuojamos etiketės.
Ilona: Patikrink, pažvelk į patyrimą iš dar arčiau. Kas yra už jo?
Nona: Mintis
Ilona: Ne, ne mintis. Mintys ateina vėliau. Pažiūrėk dar kartą.
Nona: Pojūtis
Ilona: O už pojūčio, - ar yra kažkas, kam tas pojūtis atsitinka?
Nona: Kažkas tiki, jog jai atsitinka pojūtis. Ir tai mintis. Neatrodo, kad jis atsitiktų Nonai.
Ilona: Kas tas kažkas?
Nona: Nežinau.
Ilona: Pažiūrėk.
Nona: Gyvybė?
Ilona: Užteks šiandien. Galime pakalbėti rytoj. Sutelk dėmesį ant patyrimo, dabar, pastebėk, kad mintys taip pat yra patyrimo dalis.
Nona: Ačiū.
Ilona: Mielai prašom.
.....................kitą dieną......................
Nona: Juokiuosi visu pilvu!! Susikūrė ilga vedlio (prie vartų) istorija tikslu paaiškinti Nonos personažui apie “ne aš”. Lyg tai Nona būtų egzistavus. Tiesioginis patyrimas kai pėda liečia grindis, tiesioginis patyrimas kai vanduo teka rankomis; minčių raportai apie indų plovimą. Tam visai nereikia Nonos.
Kaip nuostabu yra žengti nuo įsitikinimo apie tai, jog Nona yra istorijos personažas į aiškų pamatymą, kaip tai vyksta. Juokinga!
Istorija turi skirsnį apie Nonos paieškas, pilną paaškinimų ir ataskaitų dėl statuso ir būkles. Istorija apie klaidžiojančią Noną, ieškančią „ne savęs“ ir nerandančią. Hahahahaha!!
Visas šis gyvenimas paskirtas savęs paieškoms … kai to aš nėra.
Ir tas paprastumas viso šito. Taip. Hahahahaha!!!!!
Ilona sakė ŽIŪRĖK. Ne GALVOK. Hahahahaha! Žiūrejimas yra nuostabu. Jokios Nonos bežiūrint.
Ilona, AČIŪ tau labai!!!!
Ilona: Prašau! Gyvenk laisvai, mylėk.
Kaip šiandien jaučiasi gyvenimas ?
Nona: Fantastiškai! Niekas nepasikeitė; bet viskas atrodo kitaip. Vis dar juokiuosi!!!!!!!! :-D
Ilona: Tai kosminis juokelis! :)))
Nona: Negaliu patikėti, jog tai truko dieną, kelias! Pastebėjau, jog fiziniai pykčio pojūčiai ateina šiandien; bet nėra tos, kuri tai pasigautų, ir jie išnyko.
...........................dar po dienos........................
Nona: Trečia diena. Įvykių laukime. Pastebimas lengvumas, kuomet “aš” kabinosi ant jausmų ir minčių, kai jos kyla. Mintys ir jausmai vis dar kyla, bet Nonos įsikišimas ar pagalba tam nereikalinga. Nesijaučia atskirtumas nuo visumos, priešingai, jaučiasi ryšys. Kas dabar?
Ilona: Vis dar juokiesi?
Nona: O taip!!!! Tai taip linksma !!! Žiūriu ir juokiuosi!!!
Pokalbis su Nona vyko per facebuka, 2011 metais. Išversta iš anglų kalbos. Dėkui Jolitai Žilionei už vertimą.
