tag:blogger.com,1999:blog-83310887110055377512024-03-12T16:18:54.384+02:00Išsilaisvinimas. PradžiaBlogas dedikuotas tiesos ieškotojams.
Kaip atsibusti tam kas yra? Kaip pamatyti tai, kas akivaizdu; kaip atpažinti save, kas esi ir atskirti nuo to ką isivaizduoji kad esi?
Straipsniai šiame bloge padės ieškotojui pačiam pamatyti, jie parodys kur ir kaip žiūrėti, kad viskas taptų aišku ir tiesos ieskojimas taptu tiesos atpažinimu.Ilona Ciunaitehttp://www.blogger.com/profile/16137344356050754749noreply@blogger.comBlogger21125tag:blogger.com,1999:blog-8331088711005537751.post-8835003751261442282019-09-17T11:08:00.001+03:002019-09-17T11:08:58.055+03:00Dovana<br />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhnprmoR2MaI_ZbP0dpyTPxHFp_De0z7T1_RjRzkJa0bSQ51BIbofEDDOVWBd0MbaAfEwn2lS4yDpPmljJaiEBFN9SDJa-UHIAJKDrtaj5jWz6jGtA3SkbBhnwkxgC3ASqirgj9FufOv9s/s1600/BD987F69-8CF1-4A43-A478-E256D99E8D6C.jpeg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="906" data-original-width="1600" height="225" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhnprmoR2MaI_ZbP0dpyTPxHFp_De0z7T1_RjRzkJa0bSQ51BIbofEDDOVWBd0MbaAfEwn2lS4yDpPmljJaiEBFN9SDJa-UHIAJKDrtaj5jWz6jGtA3SkbBhnwkxgC3ASqirgj9FufOv9s/s400/BD987F69-8CF1-4A43-A478-E256D99E8D6C.jpeg" width="400" /></a></div>
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
</div>
<br />
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Karolė gyveno ant kalno. Jos gyvenimas buvo ramus, ji mėgo vaikščioti gamtoje ir džiaugėsi kartais susitikdama laukinius gyvūnus. Vakarais ji sėdėdavo savo kieme po vyšnia ir stebėdavo saulėlydžius. Ji svajodavo apie vietas, kurias norėjo aplankyti ir paslapčia troško, kad jos gyvenimas būtų kitoks. Vyšnia buvo pačiam žydėjime, oras kvapnus, šviežias, žadantis. Karolė gėrė arbatą ir klausė paukščių čiulbėjimo.</span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Staiga ji sukluso. Grįžo į namą ir išgirdo kažką prie durų. Tai buvo keista, ji nieko nelaukė. </span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Atsargiai priėjusi prie durų, pažiūrėjo pro akutę: kas ten. Dar kartą garsiai pasibeldė. Ji neatpažino figūros ir paklausė:</span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">— Kas ten? </span></div>
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">— Tu manęs nežinai, bet aš atnešiau dovaną.</span></div>
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">— Dovaną? Niekas man nedovanoja dovanų, aš jos nenoriu. Prašau palikti mane ramybėje.</span></div>
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">— Negi net nenori sužinoti, kas tai per dovana? — vyro balsas skambėjo suglumęs.</span></div>
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">— Ne! Aš neimu dovanų iš nepažįstamų. Palikit mane vieną, prašau! </span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Karolė sunerimo, jau darėsi vėlu, saulė pradėjo leistis. Vyras už durų jautėsi kažkaip bauginančiai. Ji dar kartą paprašė jo nueiti. </span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Tuk tuk! </span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Šį kartą vyras spyrė į duris, nekantraudamas, — tai buvo gana keista, kad moteris net neatidarė durų su juo pašnekėti akis į akį. Žmonės paprastai draugiški šiose vietovėse, bet šitos durys liko užvertos. </span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Karolė žiūrėjo pro durų akutę, bandydama pamatyti, kokią dovaną žmogus atnešė. Jai buvo šiek tiek smalsu, bet ir baugu, kas žino, koks keistuolis už durų. </span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">— Tu gali palikti dovaną už durų ir nueiti! — sušuko. — aš neįpratus prie nepažįstamų, palikite mane vieną. </span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Vyras nepajudėjo iš vietos. Jis buvo čia su dovanom ir toks atstūmimas jį nustebino. Jis nesiruošė pajudėti tol, kol dovana nebus priimta. Išsitraukęs telefoną iš kišenės, surinko numerį. Iš trūkčiojančios akies galima buvo pastebėti, kad jis jaudinosi. </span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">— Viršininke, ji neatidaro durų. Ką man daryti? …. aišku. Atsiųsite pagalbos?... dėkoju. Tai kažkas pasirodys už valandos, gerai...</span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Vyras truputį atsipalaidavo ir atsisėdo ant laiptų. Įsitaisė laukimui. </span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Karolė stebėjo vyrą pro langą viena akim, pasislėpusi už užuolaidos. Vis dar susipainiojusi, kodėl kažkas atneštų jai dovanų. Visą gyvenimą niekas jai nieko nepadovanojo, ji turejo sunkiai dirbti, kad gauti tai, ko nori, ji buvo užsispyrusi ir sugebėjo pasiekti savo užsibrėžto tikslo. Bet niekada nieko negavo dykai. Niekam irgi nieko nedovanojo. Tokio dalyko net nebuvo jos gyvenime iki dabar. Ką kiti daro, jai nerūpėjo. An kalno daugiau žmonių nebuvo. Ji buvo viena, savim pasirūpino pati ir buvo patenkinta savo vienatvišku buvimu.</span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Tas vyras vis dar buvo čia, dabar sėdėjo ant laiptų. Nejaugi jis taip ir nepajudės? </span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Saulė jau beveik nusileido ir kambary tapo tamsu. Karolė įjungė šviesą ir dabar vaikščiojo po kambarį iš kampo į kampą, vis labiau besinervindama. Priėjus prie durų sušuko:</span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">— Tu mane gąsdini. Aš nenoriu jokių dovanų, eik iš čia. </span></div>
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">— Oi Karole, nebijok, tau dovana patiks, tik atidaryk duris ir leisk man ją įteikti. </span></div>
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">— Iš kur žinai mano vardą? </span></div>
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">— Aš viską apie tave žinau, aš žinau, kad tau labai patiks ši dovana ir, kad tai yra būtent tai, ko tu visada norėjai! Nebijok, prašau. </span></div>
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">— Dabar tu man keli paniką. Aš tau sakau, aš nenoriu dovanų, man neįdomu dovanos. Gali ją sau pasilaikyti, o mane palik ramybėje! </span></div>
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">— Ar tu įsitikinusi? Tau tikrai patiks! — vyras nenusileido, — viskas, ką turi padaryti, tai atidaryti duris ir leisti man tau įteikti dovaną. Tada aš nueisiu. Aš ir kitų pristatymų turiu. Aš negaliu jos palikti ant prieangio. Aš ją privalau tau paduoti į rankas ir gauti patvirtinimą, kad priėmei. </span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Karolė jau panikavo, ji net pagalvojo nueiti į virtuvę, griebti peilį, tam atvejui, jei vyras bandytų laužtis pro duris. Ji stovėjo prie durų, širdis smarkiai plakė, kvėpavimas intensyvėjo, jautėsi įtampa visam kūne, bet ji nepasidavė. Užsispyrimas laikė pasipriešinimo frontą. Ji nežinojo, ką daugiau daryti, kaip atsikratyti tuo vyru su jo dovanom. Ji tvirtai tikėjo, kad nenorima dovana turi būti atstumta. Be jokios abejonės ji laikysis savo pozicijos ir lauks kol vyras nueis. Bet jis vis dar čia. </span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Ji išgirdo dar kažką prisiartinant. Pažiūrėjus per durų akutę, pamate dar dvi figūras. </span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">“Va Jėzau” pagalvojo, “dabar kas?” </span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhX990LxcRI-CGSqdSYifxradW_etBK9ZeWeN7Gc3F4pWL3M3_4QUDVMhOO46FRiliWEbX046xlg_i_JiB9RX1YsZMorCKp7QwdlXiw3UGtJAvIXzoZ0aTynWY60yY8VhtKGfqC3wXBmwA/s1600/12CC995F-6EA0-408A-BF3E-7B8B4B92F53B.jpeg" imageanchor="1" style="clear: right; float: right; margin-bottom: 1em; margin-left: 1em;"><img border="0" data-original-height="1600" data-original-width="1132" height="320" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhX990LxcRI-CGSqdSYifxradW_etBK9ZeWeN7Gc3F4pWL3M3_4QUDVMhOO46FRiliWEbX046xlg_i_JiB9RX1YsZMorCKp7QwdlXiw3UGtJAvIXzoZ0aTynWY60yY8VhtKGfqC3wXBmwA/s320/12CC995F-6EA0-408A-BF3E-7B8B4B92F53B.jpeg" width="225" /></a></div>
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Tuk tuk...</span><br />
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;"><br /></span>
<span style="font-family: arial; font-size: 11pt; white-space: pre-wrap;">— Karole, prašau atidaryti duris, mes draugai, nebijok, mes atnešėm dovanų.</span></div>
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">— Aš nenoriu dovanų.</span></div>
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">— Bet mes nenueisim, neįteikę dovanų.</span></div>
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">— Galit sau pasilaikyti, eikit lauk.</span></div>
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">— Bet šita dovana skirta tau. Tai — ko tu nori. Ar leistum mums ją tau įteikti ir mes nueisim, pažadu. </span></div>
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">— Na dabar jau pradedat mane siutinti! — Karolė suriko.</span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Jos veidas paraudonavo iš pykčio. Kaip šitie žmonės leidžia sau taip elgtis! Niekas jų neprašė dovanų ir ji tikrai nieko nenorėjo gauti iš jokių nepažįstamų. Ir iš kur jie žino jos vardą?</span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">— Klausyk, Karole, nėra ko bijoti, ši dovana nuostabi, prašau, atidaryk duris. </span></div>
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">— Neatidarysiu, jau sakiau. Kodėl jūs norite man duoti dovanų? Aš nieko neprašiau! </span></div>
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">— Bet dėl to tai ir yra dovana, jos neprašoma — atsiliepė švelnus moteriškas balsas.</span></div>
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">— Čia jau kaip susukta senio šalčio istorija darosi. Aš niekada gyvenime nepriėmiau jokios dovanos! Kaip aš galiu pasitikėti, kad čia ne kokia bomba, kuri sprogs ir sugriaus mano namus?</span></div>
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">— Tai ne bomba! Nebūk juokinga, moterie. — prabilo pirmasis vyras. — Tai ar tu atidarysi duris ar mums jas teks laužti? </span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Karolės antakiai pakilo į viršų. </span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">— Rimtai? Ar jūs čia rimtai? Ar jūs laušitės į namus, tam, kad duoti man dovaną? Kas čia per beprotystė? </span></div>
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">— Kas čia per beprotiškas elgesys neatidaryti durų, kai kažkas nori duoti tau dovaną?</span></div>
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">— Aš jau jums aiškiai pasakiau, dovanų nepriiminėju!</span></div>
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">— O kas, jei čia kažkas, apie ką tu ilgai svajoji? Negi tau nė trupučio nėra smalsu, ką mes tau turime? </span></div>
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">— Ne, aš nenoriu ir žinoti, aš turiu viską ko noriu ir nenoriu jokių dovanų. Geriausia dovana būtų - kad nešdintumėtės!</span></div>
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">— Bet Karole, tu sakai NE kažkam, kas tau atneštų daug džiaugsmo!</span></div>
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">— Aš to nenoriu.</span></div>
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">— Tu turbut išprotėjusi! </span></div>
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">— Tai ne aš išprotėjusi, o jūs, nešate dovanas, ir nenueinate, kai sakau, jog nenoriu.</span></div>
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">— Na gerai, — tarė vyras, — padarom paprastai. Tu atidarai duris, leidi mums įteikti dovaną, pamatai, ką atnešėm, patvirtini, kad gavai ir mes nueinam. Skamba paprastai?</span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Karole tyliai stovėjo, nežinodama ką ir pasakyti. Tai buvo labai keista ir neįtikėtina. Kaip tai gali vykti? Ji net neturi ko pasikviesti pagalbos. Dėl to ir gyvena ant kalno, kad galėtų būti viena, kuo toliau nuo žmogiškų reikalų. Ji nekenčia žmonių. Jie visada ją vertė jaustis pašaline, ne tokia kaip visi. Ji patyrė, kad santykiai yra sunkus reikalas ir geriausia nelįsti į jokias draugystes. Užsispyrimas buvo jos vienintelis draugas. Ji visada galėjo pasikliauti užsispyrimu, nes jis duos rezultatus ir tai, ko jai reikia. Dabar ... šie žmonės už durų atrodė kaip nesąmonė. Net nekilo tokia mintis, kad gali leisti sau priimti dovaną. Tokia mintis net neegzistavo. Taigi ši situacija jai atrodė kaip filmas, netikra. </span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">— Karole! Atidaryk duris! </span></div>
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">— Ne!</span></div>
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">— Na gerai, mes čia pasiliksime, kol tu atidarysi. Patinka tau tai ar ne. Vienintelis būdas baigti šitą situaciją, tai durų atvėrimas. Ar tu girdi, Karole?</span></div>
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">— Jezau! Aš jau sakiau ne! Ne ne ne, supratai!?</span></div>
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">— Gerai. Tebūnie tavo valia. Mes čia pasiliekam.</span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Karolė stebėjo juos visus tris atsisėdant ant laiptų, nugara į duris. </span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Staiga ji pagalvojo, ko ji taip bijo? Jie juk sakė, čia ne bomba. Hmm, ar gali ji tuo pasitikėti? Bet kodėl ji tuo turėtų pasitikėti? Šie žmones žino jos vardą ir sako, kad žino, ko ji nori. Tai gana keista. Ir ko jie tokie užsispyrę? Kodėl jie nenueina? </span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">“Aaa”— pagalvojo, — “užsispyrę kaip aš, įdomu”.</span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Kažkaip tuo momentu ji suminkštėjo. Buvo gana malonu matyti, kokie jie užsispyrę. Jautėsi, kad jie turi kažką bendro su ja. Kažką tokio, ko ji niekada nepatyrė su kitais. Visada buvo tik ji, ta, kuri laikosi įsikibus savo. Kiti žmonės keitė nuomonę, bet ne ji. Ji žinojo, ko nori ir kaip tai turi būti. Ji buvo kontrolėje. Ji buvo ta, kuo galėjo pasitikėti. Keisti nuomonę net nebuvo galimas pasirinkimas. Kai tik ji nuspręsdavo kažką, tai buvo viskas. Nepalaužiama. Nepajudinama. Solidu, kaip marmuro siena. Štai kaip jai patiko. Jos būdu arba jokiu būdu. </span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Įdomu, šie žmonės elgėsi kaip ji.</span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Tai ją suintrigavo. Ji žvilgtelėjo per durų akutę. Jie vis dar sėdėjo, kažką tyliai snibždėjosi, lingavo galvom, sutikdami. Ji mąstė, kiek ilgai jie čia sėdės. Ji žinojo, kad dabar jie tikrai neatsitrauks iš savo pozicijos, nes prasidėjo varžybos- kas labiau užsispyręs. </span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Tuomet ji pamatė, kad laimėti užsispyrime — nėra laimėjimas. Ši situacija čia bus tol, kol ji laikysis savo. Jos valioje buvo atidaryti duris, priimti dovaną ir leisti jiems nueiti. Bet ką daryti su pasipriešinimu? Jos supratimu, užsispyrimas buvo vienintelis būdas gyventi. Bet dabar, kad gautų tai, ko nori, kad tie žmonės nueitų, ji turėjo pasiduoti, pakeisti savo būdą. Ji turėjo atsiverti savo pačios taisyklių sulaužymui ir jai tai nepatiko. “Taisyklės yra gerai”, galvojo ji. “Taisyklės padeda viską laikyti kontrolėje ir užsispyrimas, sprendimų nekeitimas yra taisyklė numeris vienas”. Taigi Karolė buvo kietas riešutėlis. Ji galvojo, kad yra kitas būdas baigti situaciją ,- tai išeiti per galines duris ir niekada nebegrįžti. Jai tai atrodė įmanoma.</span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Vėl žvilgtelėjo laukan. Trys siluetai buvo įsitaisę namo prieangyje ir nejudėjo.</span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Karolė išsivirė arbatos, ji gurkšnojo ir mėgavosi šiluma ir gerumu. Tuomet pagalvojo apie žmones lauke, šaltyje. Kažkaip pajuto kažką naujo, šilumą tiems keistiems žmonėms. </span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">“Ar tai yra tai, kas vadinama gailestingumu?” — pamąstė.</span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Naujas jausmas širdyje jautėsi įdomiai. Visą šį laiką jos širdis buvo uždara, ji nieko ten nejautė. Nebuvo šilumos žmonėms. Ji mėgo gyvūnus ir paukščius, bet žmonės buvo priešai, šalia jų ji nesijautė saugiai. Ir dabar kažkas pasijuto kitaip, neįprastai. Tas jausmas vos neprivertė ją atsistoti, padaryti arbatos ir pasiūlyti tiems žmonėms. Bet Karolė nepajudėjo. Ji sėdėjo virtuvėje, gurkšnojo arbatą ir jautėsi susipainiojus galvoje, kas gi čia vyksta. Nežinojo, ar eiti miegoti ar ne. Po kiek laiko nuėjo. </span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Rytas atėjo anksti. Karolė atsibudo su pirmais šviesos spinduliais ir iš karto priėjo prie lango, pažiūrėti ar žmonės dar ten. Jie buvo ten. Sėdėjo toj pačioj vietoj, nepajudėję. </span></div>
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Ji pasidarė sau puodelį kavos ir tyliai atsisėdus mąstė, ką toliau daryti. Ji negali praleisti visos dienos bandymams jais atsikratyti, tai būtų laiko švaistymas. Tai kaip sugriauti tą vidinį barjerą, tą, kuris rėkia laikytis taisyklių? Kaip atsiverti ir įsileisti dovaną, kad tie žmonės paprasčiausiai nueitų? Kažkas turi atsitikti. Ji vos neverkė iš apmaudo ir nežinojimo ką daryti. Ji vos nepaprašė pagalbos angelų.</span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Tada ji atsistojo, — plaukai suvelti, akys laukinės, virpantys keliai — ir pastebėjo save einančią link durų. Ji pati save save nustebino tokiu spontanišku veiksmu.</span></div>
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Iškišo galvą pro duris. </span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">— Labas, gal norėtumėte kavos? — žodžiai išsprūdo lūpose ir jautėsi, kad ne ji šneka.</span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Trijulė atsuko galvas, linksėdami: </span></div>
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">— Taip, prašom! Tai būtų labai gera.</span><br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgIFKZqy0pSXegSXO5ISOpQO-czgzcCb358TuF0cnV6MWBMzTTng0WFmDYkYsVRC1DPUuZQITa06nuER3T13DO91DhpE-pUP14lh25zOA0S2MD-o1T6c8HT5L0MuC_tujEfguRwyA_27pM/s1600/095805CC-C293-4FA6-A13C-17E3B29948B0.jpeg" imageanchor="1" style="clear: right; float: right; margin-bottom: 1em; margin-left: 1em;"><img border="0" data-original-height="480" data-original-width="320" height="320" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgIFKZqy0pSXegSXO5ISOpQO-czgzcCb358TuF0cnV6MWBMzTTng0WFmDYkYsVRC1DPUuZQITa06nuER3T13DO91DhpE-pUP14lh25zOA0S2MD-o1T6c8HT5L0MuC_tujEfguRwyA_27pM/s320/095805CC-C293-4FA6-A13C-17E3B29948B0.jpeg" width="213" /></a></span></div>
</div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Karolė uždarė duris ir nuėjo virti kavos, ji pajuto, kad prasidėjo koks tai tirpimas, rankos judėjo, protas tylus, labai neįprasta.</span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Tada ji dar labiau save nustebino— atidarė duris ir pašaukė žmones vidun. Ji pakvietė nepažįstamus į savo namus. Tai buvo negirdėta jos mažam burbule. </span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Jie užėjo. Susėdo tyliai prie stalo, padėkojo už šiltą kavą, tyliai linksėdami galvom, niekas nešnekėjo. Jie laukė kol Karolė atsivers. </span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Karolė prisėdo su jais. Be žodžių gurkšnodama kavą, ji pažvelgė žmonėms į akis ir pajautė šilumą. Ji jautėsi jaukiai, lyg jie nebebuvo nepažįstami, bet laukiami svečiai. Ji žinojo, kad dabar vienintelis kelias pirmyn, tai atsiverti. Pajuto ašaras ir minkštumą širdy. Ji pajuto, kad atsiveriant šiems žmonėms kažkas iš esmės pasikeitė jos būtyje. Ji nebejautė poreikio gintis, ji tiesiog jautė malonumą tirpstant sienom, kurios saugojo širdį. Tyla augo.</span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Ji pirma pradėjo šnekėti, suvapėjo “ačiū”. Ašaros ritosi skruostais. Jos širdis atvira, jai nebebuvo svarbu kaip ji atrodė, ką tie žmonės apie ją pagalvos. Ji jautė šilumą širdy ir tai buvo labai saldu. </span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Pirmasis vyras atsistojo, priėjo prie jos ir apkabino, kol ji tyliai ašarojo. Tai jautėsi gerai. Jis ją laikė apkabinęs kurį laiką, leisdamas moteriai pasinerti į apkabinimo šilumą, duodamas laiko jai gyti. Vis dar be žodžių jie stovėjo, atsidavę momentui. </span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgPF2ipBwDr5qRBu9PMzHPEQbYHelKG-ThQ9uxl7VGpwBvve0F8Yiv7c26ihRuLUWMwKEjpbQPnJzrwWZDpeUghXfXS37jssVgZgg5CD1QgG1zN88wdBpPQOE-4vkXUQJoeJDVlJwa8JH8/s1600/068919C1-C2A8-4A4B-A57E-014D85CB77B8.jpeg" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="1600" data-original-width="1038" height="320" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgPF2ipBwDr5qRBu9PMzHPEQbYHelKG-ThQ9uxl7VGpwBvve0F8Yiv7c26ihRuLUWMwKEjpbQPnJzrwWZDpeUghXfXS37jssVgZgg5CD1QgG1zN88wdBpPQOE-4vkXUQJoeJDVlJwa8JH8/s320/068919C1-C2A8-4A4B-A57E-014D85CB77B8.jpeg" style="cursor: move;" width="206" /></a><span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Tada Karolė nusijuokė, ji pasijuto atsipalaidavus. Ji suprato, kas tai buvo per dovana — saldus suminkštėjimas! Ji daugiau nebejautė savo pačios pastatytų sienų. Ji jautė, kad būti atvirai yra saugu, tai leido gyti. Būti lanksčiai ir žingeidžiai visai nebaisu. Ji juokėsi - kaip tai kvaila yra priešintis. </span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Žmones juokėsi kartu, kikeno iš pasitenkinimo, taip miela, kad ši kieta moteris pagaliau atsipalaidavo. Visu trijų akys žibėjo. Jų darbas buvo atliktas. Dabar jie gali eiti. Jų dovana buvo priimta. Nusilenkę Karolei, ėjo pro duris, tyliai šypsodamiesi ir vaiduokliškai dingo.</span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Karolė liko viena, ji jautė, kad kažkas giliai pasikeitė. Ji stovėjo šypsodamasi, pasiruošusi priimti gyvenimo dovanas. Be pasipriešinimo, ji jautėsi atvira ir šviežia, kas buvo neįprasta, bet labai saldu. Kaip medaus upė tekėtų širdimi. Ji šnabždėjo “ačiū, ačiū, ačiū…”</span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Diena prasidėjo, ore jautėsi paslaptis ir švelnumas, kuris anksčiau nebuvo pažintas. Karolė jautė saldų pasidavimą. Kas žino, kas bus toliau, bet dabar ji jautėsi atvira. Visos gyvenimo dovanos priimamos.</span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Tuk tuk — kažkas vėl beldėsi į duris. </span></div>
Ilona Ciunaitehttp://www.blogger.com/profile/16137344356050754749noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-8331088711005537751.post-30721841415566686402019-08-24T16:27:00.000+03:002019-08-24T16:27:00.185+03:00PEMF- Pulsuojantis elektromagnetinis laukas<div dir="ltr" id="docs-internal-guid-5b446dc4-7fff-d711-3632-7c1855803b38" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
</div>
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgn2sgb0FCjTVjaUcHbRNuDHoHcUu95pP8H9o_h_W28ThZYyNYAgI0vln_5UVSqu22JK8XiOJ0VZsCIy-vFeeg9Q8sdZwbR0rvtrDjXnYTymD8pCCjA0pDGDeSEQP3ITKdVwV1HLLQ540M/s1600/DSC01806.JPG" imageanchor="1" style="clear: right; float: right; margin-bottom: 1em; margin-left: 1em;"><img border="0" data-original-height="1067" data-original-width="1600" height="266" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgn2sgb0FCjTVjaUcHbRNuDHoHcUu95pP8H9o_h_W28ThZYyNYAgI0vln_5UVSqu22JK8XiOJ0VZsCIy-vFeeg9Q8sdZwbR0rvtrDjXnYTymD8pCCjA0pDGDeSEQP3ITKdVwV1HLLQ540M/s400/DSC01806.JPG" width="400" /></a></div>
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Tame pačiame retrite, kur sutikau Guy Harriman, dalyvavo pora iš Kanados. Jie taip pat vertino ir naudojo technologiją sąmoningumui, sveikatingumui ir gerbūviui kelti. Namuose jie sukūrė holistinį centrą, kuriame naudoja įvairiausią technologiją, įskaitant ir Adžna šviesą. Jie atvyko į retritą, kad susitikti gyvai su Guy Harimanu. Su savim atsivežė PEMF čiužinį. Niekada nebuvau apie jį girdėjusi, bet ką jie pasakojo ir pademonstravo man buvo labai įdomu. </span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Kai pirmą kartą atsiguliau ant PEMF čiužinio dvidešimčiai minučių, iš karto pajutau jo poveikį. Tai nešildė, nevirpino, nesijautė jokio fizinio efekto, bet patyriau, lyg kokį elektrinį pojūtį, kai kuriose vietose kūne. Po terapijos jaučiausi gyvybingiau, žvaliau ir “viskam pasiruošusi”. </span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Šitas čiužinys parvažiavo su manim namo ir pradėjau juo reguliariai naudotis. Kartą teko nusiristi laiptais žemyn ir susimušiau koją, mėlynė buvo vos ne delno dydžio. Tai buvo puiki proga pažiūrėti, ar terapija veikia. Negalėjau patikėti savo akimis, kai mėlynė išgijo vos per tris savaites, kai anksčiau tokiam sumušimui reikėdavo 2-3 mėnesių. Tiesiog matėsi akimis, kaip kiekvieną dieną mėlynė tirpo. Po trijų savaičių neliko nei žymės, nei skausmo, ir tai patvirtino mano patirtyje, kad ši terapija veiksminga. (Nuostabu ir tai, kad anksčiau mėlynės daug greičiau atsirasdavo, nuo nedidelio stuktelejimo, dabar aš jų nebeturiu.)</span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<h3>
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Truputis informacijos apie šią technologiją: </span></h3>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<span style="font-family: arial; font-size: 11pt; white-space: pre-wrap;">Pulsing Elektromagnetic Fields (PEMF) — lietuviskai Pulsuojančio elektromagnetinio lauko terapija, yra būdas stimuliuoti kūną ląstelių ly</span><span style="font-family: arial; font-size: 11pt; white-space: pre-wrap;">gmenyje, naudojant elektromagnetinį lauką. Gyvas organizmas yra elektromagnetinis, kiekviena ląstelė, kiekvienas organas turi savo dažnį. Sveikos ląstelės perduoda srovę gerai, bet sutrikusios ląstelės nevykdo savo funkcijų, jos miršta ir kelia stresą organizmui. </span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">PEMF aparatas aktyvuoja elektrinius ir cheminius procesus kas sustiprina kūno funkcijas ir sveikatingumą. Tai duoda daug naudos kūnui, kaip skausmo mažinimas, daugiau lankstumo, greitesnė kaulų regeneracija, taip pat padeda kelti nuotaiką ir gyvybingumą. </span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Pasirodo, šis čiužinukas sukuria lauką, kuriame kūnas pats atsistato, nes jam paduodami dažniai, tokie patys, kaip žemės elektromagnetinio lauko, kitaip vadinamo Šumano rezonansu. Kiekviena ląstelė siunčia ir priima elektromagnetinę informacija iš to lauko. Mes tame lauke esame visada ir jo nejaučiame, nes tai natūrali aplinka ir visada čia. Tačiau, kai esame gamtoje, jaučiame, kaip gera. Kai pasineriam į vandenį, pavaikštom basom kojom, susiliečiam su žeme, dirbam su augalais, mūsų organizmas pasikrauna energijos iš žemės ir įžemina krūvius, kurie kaupiasi ir kelia stresą. Turbut tiesiog aišku kiekvienam iš patirties, kad susiliejimas su žeme, įsižeminimas yra naudingas. </span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">PEMF čiužinyje yra šešios varines spiralės, kurios skleidžia pulsuojančius dažnius ir sukuria būtent šį Šumano rezonansą. Pagulėjus tik aštuonias minutes ant čiužinio gaunama ta pati elektromagnetinė stimuliacija, kaip dvi valandas vaikščiojant basom kojom žeme. </span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Mokslininkai nustatė, kad žemės elektromagnetinis laukas, dar vadinamas Šumano rezonansu, yra būtinas organizmo funkcionavimui. Atsiskyrimas nuo žemės lauko kūnui yra žalingas, jis pradeda irti. </span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">PEMF aparatų nauda įrodyta daugeliu tyrimu iš skirtingų šaltinių. Ypač susidomėję NASA mokslininkai. Iš misijų grįžę kosmonautai dažnai patyria depresiją ir buvo nustatyta, kad tai vyksta dėl to, kad jie buvo toli nuo žemės elektromagnetinio lauko. </span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Pirmieji bandymai sukurti šią technologiją turėjo tikslą rasti optimaliausią lauką šakninių ląstelių greitam augimui. Tai privedė prie įvairaus šios technologijos vartojimo, ne tik žmonių, bet ir gyvūnų gydymui. Daug tyrimų daryta su lenktyniniais arkliais, jiems ši terapija padeda atsistatyti po intensyvių situacijų ir traumų. </span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">PEMF įrengimai naudojami kai kuriose Europos ligoninėse reabilitacijai. Ši technilogija patvirtinta sveikatos ministerijomis Kanadoj ir kitur. Lietuvoje turbut dar negirdėta, nebent kas asmeniškai tuo domisi.</span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Šiais laikais yra daugybė elektroninių prietaisų, kurie, išskirdami savo elektromagnetinį spinduliavimą, </span><span style="font-family: arial; font-size: 14.6667px; white-space: pre-wrap;">turi ryškų poveikį sveikatai</span><span style="font-family: arial; font-size: 11pt; white-space: pre-wrap;">. Tai mikrobangės, kompiuteriai, mobilūs telefonai, WIFI, ir panašiai. Visa tai veikia ląstelių metabolizmą ir kelia stresą organizmui. PEMF terapija skleidzia sveikus dažnius, Šumano rezonansą, kas naikina žalą ir atstato ląstelių sveikatą. Štai pora nuotraukų, darytų su mikroskopu, rodančių kaip raudonieji kraujo kūneliai atrodo prieš ir po terapijos.</span><br />
<span style="font-family: arial; font-size: 11pt; white-space: pre-wrap;"><br /></span>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjExJQS030zAWCmIeBPUvE0lQKG6uN4thH-t0V4gKHkuH6KM42p_hnDDAKoqWB7fvni8jXo-H3vRCrJVaUj0Uibx61RCIvZgv83JUh6oHX_iUi31nK71psQ1lqKhSv7baIKjFfL2njgDmw/s1600/IMG_0937.PNG" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="1200" data-original-width="1600" height="240" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjExJQS030zAWCmIeBPUvE0lQKG6uN4thH-t0V4gKHkuH6KM42p_hnDDAKoqWB7fvni8jXo-H3vRCrJVaUj0Uibx61RCIvZgv83JUh6oHX_iUi31nK71psQ1lqKhSv7baIKjFfL2njgDmw/s320/IMG_0937.PNG" width="320" /></a></div>
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiBYXkRv3x-ch57VyoDSIbxV63hYPqX1VuJ8Lssgr0M69ELojW9jtOeFh80JIYoZdOaSzZpnNf33TG7CREQ0jRaaqbx0lTA1H9Eb8ukmEP70gDh0TauPJnpggdPS2qxhIdZoQo0IAaYWKM/s1600/IMG_0938.PNG" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="1200" data-original-width="1600" height="240" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiBYXkRv3x-ch57VyoDSIbxV63hYPqX1VuJ8Lssgr0M69ELojW9jtOeFh80JIYoZdOaSzZpnNf33TG7CREQ0jRaaqbx0lTA1H9Eb8ukmEP70gDh0TauPJnpggdPS2qxhIdZoQo0IAaYWKM/s320/IMG_0938.PNG" width="320" /></a></div>
<span style="font-family: arial; font-size: 11pt; white-space: pre-wrap;"><br /></span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Pilną <a href="https://youtu.be/bkr0uxvBRDc">video galite matyti čia</a>, nors ir angliškai, vaizdui komentarų nereikia. </span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">PEMF dirba tiesiogiai micro lygmenyje. Nustatyta, kad mūsų kūnas susideda iš 75 trilijonų ląstelių ir kiekviena jų turi savo vibraciją. Kartu vibruodamos ląstelės kuria balansą. Kai naudojama PEMF terapija, elektromagnetinis laukas komunikuoja su visom kūno vietom ir sutrikusios, pažeistos ląstelės turi galimybę atsistatyti. Kai visos ląstelės sveikos ir vibruoja teisingai, jaučiamasi sveikai ir pilna energijos. Nesveiki organai vibruoja kitaip, jų dažnis pakitęs. Omnium1 čiužinys veikia pagal naturalų biologinį ritmą, veikdamas organus jų aktuvumo laiku, kas padeda orgamizmui lengviau priimti jo veikimą.</span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">PEMF terapija yra paprastas ir lengvas būdas atgaivinti ir sustiprinti ląsteles, pagreitinti organizmo gijimą ir grąžninti jį į pilną funkcionavimą. Viskas ko reikia, tai atsigulti ant čiužinio keliom minutėm ir atsipalaiduoti. Tai veikia lyg užsikrovimas energija, tarsi baterijos būtų pilnai pripildytos. Man jautėsi, kad iki šios terapijos naudojimo, mano baterijos niekada nebuvo pilnos. Dabar žinau skirtumą. </span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<h3>
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Trumpai PEMF terapijos naudą:</span></h3>
</div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<br />
<ul>
<li><span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Gerina kraujo cirkuliaciją, </span></li>
<li><span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Mažina uždegimą, </span></li>
<li><span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Greitina kaulų gyjimą,</span></li>
<li><span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Gerina raumenų funkcionavimą, </span></li>
<li><span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Padeda gyti chroniškom ligom,</span></li>
<li><span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Mažina streso efektą, </span></li>
<li><span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Gerina miegą,</span></li>
<li><span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Kelia organizmo deguonies lygį, </span></li>
<li><span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Stabdo senėjimo procesą,</span></li>
<li><span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Užpildo ląsteles vandeniu,</span></li>
<li><span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Gerina savijautą. </span></li>
<li><span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Tai 100% saugu ir naudinga. </span></li>
</ul>
</div>
<br />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;"><i>PEMF terapija skatina paties kūno gyjimo procesą, regeneruojant ląstelių funkcijas. Ląstelių membranos turi teigiama ir neigiama įtampą, kas reikalinga tam, kad vyktų pasikeitimas ir ionų judėjimas. Kai ląstelės nesveikos, prasideda ligos ir organai patiria stresą. Naudojant šią terapiją, organizmas pats atsistato, pats gyja ir balansuojasi. Pagerinus elektros srovės cirkuliaciją, pagerėja savijauta, jaučiasi, kad esi pilnas energijos. </i></span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Šiais laikais yra daug aparatų, mažų ir didelių, skirtingų savo parametrais. Šis čiužinys, kurį turiu, yra pagamintas Šveicarijoje, Swiss bionic solutions kompanijos, žmogaus vardu Wolfgang Jaksch. Kompanijos misija teikti integruotą ir holistinį būdą efektyviai pasiekti ir išlaikyti optimalią sveikatą.</span></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEghYX7pvX7J1CnNd6KxJANieDkimcYgzLsWfKK3_yratTUxIJwdcuLf8BFe0rrDSnctLdfabd013C5Zi3O3lD02UHPhLorNzWy5EcKg5jqSS8WCCmEz6TWagl-LTNh3dZjWuvClBWlP_tU/s1600/IMG_0936.JPG" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="400" data-original-width="800" height="160" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEghYX7pvX7J1CnNd6KxJANieDkimcYgzLsWfKK3_yratTUxIJwdcuLf8BFe0rrDSnctLdfabd013C5Zi3O3lD02UHPhLorNzWy5EcKg5jqSS8WCCmEz6TWagl-LTNh3dZjWuvClBWlP_tU/s320/IMG_0936.JPG" width="320" /></a></div>
<br /></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="font-family: "arial"; font-size: 11pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;"><b>Įdomiausia tai, kad kombinuojant Adžna šviesą ir PEMF terapiją abiejų efektas susipliusuoja, ir gerinamas tiek fizinės sveikatos stovis, tiek dvasinė būsena. Šie du technologijos stebūklai papildo vienas kitą ir kelių minučių užtenka, kad patirti pasikeitimą tame, kaip jautiesi.</b></span><br />
<br /></div>
<br style="-webkit-text-size-adjust: auto;" />Ilona Ciunaitehttp://www.blogger.com/profile/16137344356050754749noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-8331088711005537751.post-27619617544434503072019-08-22T10:45:00.000+03:002020-02-22T15:46:26.281+02:00Adžna ŠviesaSekantis renginys Meditacija su Adžna šviesa vyks Kretingoje vasario 29d. 19 val.<br />
<br />
<a href="https://www.facebook.com/events/2589007821348577/">https://www.facebook.com/events/2589007821348577/</a><br />
<br />
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg1XkRhdxOgPHfsD5F6AMKBzCXKvq9MxcxCVue_GeeRZQSKYyIL5a5zM88MtS5dcYPGxgKjqOjGQYJFhv8cnPEWxJPqondAZRUJWcsju1QaOJNTSgrjbATpO_Za-Oqyv4s5QceWy4b_8ug/s1600/DSC02007.png" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="1026" data-original-width="1600" height="256" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg1XkRhdxOgPHfsD5F6AMKBzCXKvq9MxcxCVue_GeeRZQSKYyIL5a5zM88MtS5dcYPGxgKjqOjGQYJFhv8cnPEWxJPqondAZRUJWcsju1QaOJNTSgrjbATpO_Za-Oqyv4s5QceWy4b_8ug/s400/DSC02007.png" width="400" /></a></div>
Visada žavėjausi technologija savęs tyrinėjimui. Savo kelyje išbandžiau daug įvairių dalykų, pradedant nuo Hollosync. Buvo labai įdomu patirti, kaip užsidėjus ausines ir klausant tam tikrų dažnių, galima įeiti į gilią mediaciją. Tam nereikėjo nei pasiruošimo, nei daugelio metų praktikos. Paspaudus grotuvo mygtuką ir praėjus kelioms minutėms, pajusdavau ramybę ir beminte erdvę. Nereikėjo nei guru, nei mokytojų; įeiti į meditacines būsenas galima buvo namie, vienai, technologijos pagalba.<br />
<br />
Toliau išbandžiau binaural beats, solfeggio dažnius, garso gydymą, elektros prietaisus kurie padeda gyti, magnetinę terapiją, kamertonus, pasamoningus įrašus, kristalus ir pan. <br />
<br />
Man buvo įdomu, kaip skirtingi dažniai sukuria skirtingas būsenas kūne ir prote. Kokios smegenų bangos pasireiškia skirtingose būsenose. Man technologijos paspartino žingsnius gyjime, jautimesi gerai, sveikai ir svarbiausia atvėrė duris į neištirtą pasaulį, kuris man vienai prieinamas — sąmonę. Tai yra mano žmogiškosios patirties dalis, pažiūrėti, kas čia yra įdomaus, smagaus ir gilaus, ką galima rasti tyrinėjant savo pačios sąmonę ir pasąmonę. <br />
<br />
2016 metais buvau pakviesta į Meksiką, kaip viena iš retrito vedančiųjų. Retritas buvo ypatingas, žmogus kuris organizavo pakvietė vedančiuosius iš skirtingų sferų, bet viskas buvo tam, kad žmogus atsibustų, kad pamatytų daugiau, negu leidžia normali kiekvienos dienos patirtis. Tai buvo kvietimas, kaip filme Matrica, praryti raudoną piliulę ir pažiūrėti, kas už žmogiško gyvenimo durų. Buvo pakviesti šamanai su žemės medicina, aš su tiesioginiu rodymu ir žmogus, vardu Guy Harriman, su savo išradimu. Jis atvyko iš Tailando, kur jau daug metu gyvena ir turi savo gydymo centrą, atvirą lankytojams. <br />
<br />
Guy Harriman sukūrė Ajna Light, lietuviskai tai būtų Adžna Šviesa. Išbandžius pirma kartą tik dešimt minučių supratau, kad štai čia yra neįtikėtinas dalykas. Iškart tapo aišku, kad noriu parodyti šitą išradimą kuo daugiau žmonių. Efektas nenupasakojamas. Atsigulus po lempa užmerktom akim ir jai pradėjus mirksėti, iš karto patenki į ypatinga būseną. Matai spalvas, mozaikas, besikeičiančių formų ir spalvų kaleidoskopą. Įdomiausia, kad viskas vyksta tavo galvoje. Lempos šviesa balta, ji mirksi tam tikrais dažniais ir stimuliuoja kankorėžinę liauka, kitaip vadinama epifize, o liaudiškai Trečiąja akim. Toji liauka atsakinga už organizmo jaunėjimą, ji gamina hormonus, reguliuoja imuninę sistemą ir tuo pačiu gamina natūralų DMT. DMT pasireiškia kai miegam, matom sapnus, tai vidinė šviesa, matymas. Tai akis į savo paties sąmonę.<br />
<br />
Guy Harimano technologija peržengė viską, ką aš esu iki tol mačius ar girdėjus. Guy sukūrė aparatą, kuris ne tik stulbina protą, bet ir dekalcifuoja, atnaujina kankorėžinę liauką. Reguliariai naudojant Adžna šviesą, lėtėja senėjimo procesas, taip pat plečiasi suvokimas, sąmonė, patiriama Nirvana. Randama vidinė šviesa, pasijaučia vienuma su viskuo, atsiveria dvasinė širdis. Kelionėje patiriamas ypač gilus atsipalaidavimas, lydimas nuostabiais vaizdiniais ir pojūčiais. Terapijos efektas jaučiasi ir praėjus kelioms dienoms po sesijos. Palaipsniui įsišaknija vidinė ramuma. <br />
<br />
Grįžus namo iš retrito iš karto užsisakiau Adžna šviesą ir pradėjau reguliariai su ja medituoti. <br />
<br />
Beje, Guy Harimanas daug metu dirbo silicio slėnyje pas Styvą Džobsą, kur jis kurė kompiuterinius mikročipus. Vėliau jis susidomėjo meditacija ir kuriam laikui netgi tapo vienuoliu. Jis technologijos genijus ir savo sugebėjimus paskyrė kurti prietaisams, kurie padėtų žmonėms medituoti, gyti, gerinti savijautą, patirti savo pilną potencialą. Ši technologija gana nauja, bet apie ją jau sklinda garsas. Jei suprantate angliškai galite pažiūrėti interviu su Guy, jis pats papasakos apie savo kūrinį. <br />
<br />
Naudojau Adžna šviesą pradžioje beveik kiekvieną dieną. Kartais jutau, kad reikalinga kelių dienų pertrauka, integruoti, leisti įvykti pokyčiams, nurimti. Kartais įsijungdavau 20 minučių, kitu metu — valandai. Ta šviesa duoda būtent tai, ko tuo metu reikia. Ar tai atsakymai į klausimus, ar tiesiog paleidimas, emocinis gydymas, vidiniai palaimos fejerverkai. Protas dažnai nustoja klaidžioti ir lieka tiesiog budrus, stebintis kas vyksta. Kiekviena sesija yra kitokia, net jei ir naudojant tuos pačius nustatymus. Lempos kompiuteris užprogramuotas skirtingom smegenų bangom programom ir gali pasirinkti, kokia kelionė bus, koks intensyvumas, kokia muzika palydės. <br />
<br />
Šviesos terapija gali būti kombinuojama su kitais dalykais, kaip muzika, garsai, eterinių aliejų kvapai, kristalai, galima sėdėti, gulėti, judėti atsistojus, net šokti, asmeniškai ir su grupe. <br />
<br />
Tai labai veiksminga ir stulbinanti priemonė savityrai, sąmonės pažinimui ir plėtimui, atsakymų radimui ir išėjimui iš kasdienybės į sielą maitinančią būtį. Po sesijos jauties giliai atsipalaidavęs, ramus, atviras, jaučiasi lengvumo pojutis, džiugesys.<br />
<br />
Puikiausias dalykas apie Adžna šviesą yra tai, kad aš galiu ja dalintis. Namuose Anglijoje turėjom atskirą gydymo kambarį, ateidavo žmonės reguliariom terapijos sesijom. Visada malonu matyti pirmą reakciją, žmogaus, ką tik pabandžius. Jų akys nušvinta, daugelis trumpam netenka žodžių. Tai tikrai yra netikėta dovana, kuri turi būti paragauta. <br />
<br />
Kai kurie apibūdinimai iš išbandžiusiųjų lūpų: staigus nušvitimas, gilus vienio jausmas, išsiplėtusi sąmonė, didžiule meilės banga, pašnekesiai su angelais, vizijos, astralinės kelionės. Kiekvieno patyrimas unikalus. Man patiko vieno draugo žodžiai: — lyg kas būtų langą atidaręs ir į galvą įleidęs šviežio oro! </div>
<div dir="ltr" style="-webkit-text-size-adjust: auto; line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhZE67VG9dmCYeuf81BoXPouDub_cQcXiobk6w7BQy7DzzOVxiBA7lBmjEzSzA48myLpNwr-Y9xSi0Z0qR6ILH4W5t5zmJIjHpK-xcwI7T_ZsOo2RSkI7bi5VQ-H_GZIWXbjhOVGKtcp2s/s1600/IMG_0097.JPG" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhZE67VG9dmCYeuf81BoXPouDub_cQcXiobk6w7BQy7DzzOVxiBA7lBmjEzSzA48myLpNwr-Y9xSi0Z0qR6ILH4W5t5zmJIjHpK-xcwI7T_ZsOo2RSkI7bi5VQ-H_GZIWXbjhOVGKtcp2s/s320/IMG_0097.JPG" /></a>Kitas daugiametis meditatorius apibūdino kaip momentalų teleportavimasi į giliausią meditacijos būseną.<br />
<br />
Dabar ši priemonė atkeliavo su manim į Lietuvą. Labai idomu, kaip ji bus čia įvertinta. <br />
<br />
Aš džiaugiuosi, kad yra žmonių, kurie kuria technologiją savęs pažinimui ir, kad ja galima naudotis namuose. <br />
<br />
Nuostabu, kaip Adžna šviesa mane rado, man nieko apie ją nežinant, nebuvau net skaičiusi. Ji puikiai veikia kartu su kita priemone — PEMF čiužiniu,— pulsuojančiu elektromagnetiniu lauku, kuris sukuria palankiausias sąlygas atsistatyti ląstelėms ir pagreitinti organizmo gijimą. Bet apie tai kitą kartą. <br />
<br />
Jeigu norėtumėt išbandyti Adžna šviesos meditacija su savo jogos ar meditacijos grupe galite mane pasikviesti arba atvykti į Kretingą. <br />
<br />
Junkitės į <a href="https://www.facebook.com/groups/510538303069374/">Facebook Grupę </a><br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<iframe allowfullscreen="" class="YOUTUBE-iframe-video" data-thumbnail-src="https://i.ytimg.com/vi/zYHDwrr9PNw/0.jpg" frameborder="0" height="266" src="https://www.youtube.com/embed/zYHDwrr9PNw?feature=player_embedded" width="320"></iframe></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<iframe allowfullscreen="" class="YOUTUBE-iframe-video" data-thumbnail-src="https://i.ytimg.com/vi/gm9t44VpyvI/0.jpg" frameborder="0" height="266" src="https://www.youtube.com/embed/gm9t44VpyvI?feature=player_embedded" width="320"></iframe></div>
<br /></div>
<br />Ilona Ciunaitehttp://www.blogger.com/profile/16137344356050754749noreply@blogger.com3tag:blogger.com,1999:blog-8331088711005537751.post-11190782924332121602019-08-20T10:58:00.001+03:002019-08-20T10:58:19.527+03:00Labas, Būtie<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjzdAsuY8NiquENgEJnfFYXD9Lchw8ZdZNj1ElbZVIp1a9kamIqoA_0NnnFYJGxY9Wc6TT0LEHafLZBOaIKOF47_1XoIPTEyrGyAl0g8e352q3xI8CoA1nRN2z9ec4R83qBFD4lP7VaA8s/s1600/pexels-photo.jpg" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="334" data-original-width="500" height="266" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjzdAsuY8NiquENgEJnfFYXD9Lchw8ZdZNj1ElbZVIp1a9kamIqoA_0NnnFYJGxY9Wc6TT0LEHafLZBOaIKOF47_1XoIPTEyrGyAl0g8e352q3xI8CoA1nRN2z9ec4R83qBFD4lP7VaA8s/s400/pexels-photo.jpg" width="400" /></a></div>
“Tiesa tave išlaisvins” – girdėti žodžiai. Nuo pat <a href="http://liberationunleashed.com/nation/">Liberation Unleashed</a> įkūrimo, turėjau šią frazę kaip savo parašą forume.<br /><br />Tačiau neseniai parašą pakeičiau į “Atpažinta tiesa tave išlaisvins”.<br /><br />Ir štai kodėl: <br /><br />Tiesa nieko negali, jei ji nėra sąmoningai atpažinta ir išgyventa. Jeigu nėra atvirumo tiesai, nėra galimybės ją priimti, jokie žodžiai nepadės, nors ir būtum atakuojamas žodžiais rodančiais į tiesą visą dieną.<br />Tai kas gi ši tiesa, turinti galią tave išlaisvinti? — Tai Būtis.<br /><br />Mes suvokiame, esame sąmoningi, jaučiame, kad žinome. Kai protas ramus, atsiveria būties erdvė, kuri yra čia ir dabar, — visuomet atvira pastebėjimui, sąmoningam atpažinimui. Būtis jaučiama kaip tam tikra vibracija, tonas, išgyvenimo turtingumas, gyvybingumas, esatis.<br /><br />Bet kaip nuraminti protą iki tokio lygio, jog galėtum ilsėtis bemintėje erdvėje?<br /><br />Yra daug būdų nuraminti protą ir meditacija yra pagrindinė praktika. Galima naudotis technologijomis, ar kažkuo kitu, kas tau padeda. <a href="https://issilaisvinimas.blogspot.com/2018/07/gilus-zvilgsnis.html">Gilaus Žvilgsnio metodas</a>, kurį naudoju dirbant su klientais, pasiteisina kaip labai efektyvus ir lenvas būdas. Protas, pripildytas baimių, gėdos, vilčių, kaltės ir nuoskaudų negali būti tylus. Jis nuolat dirba bandydamas išspręsti, paaiškinti, kontroliuoti kas įvyks. Protas negali atsipalaiduoti, kol nežino, kokia yra jo tikroji paskirtis ir natūrali būsena. <br /><br />Pagrindinis proto darbas yra tiesiog būti. Būti budriam, suvokti kas vyksta. Jo natūrali būsena yra beformė, beribė, viską priimanti erdvė. Tai ir viskas. Įsileisk šią mintį gilyn. <br /><br />Paprastai protas uoliai atlieka darbą kuris iš tiesų nėra jo darbas. Problemų kūrimas ir sprendimas – tai jau ir yra įtampa, ypač kai problemos atrodo neišsprendžiamos. Įtampa auga iki sprogimo ir atrodo, kad viskas griūva. Tai nesijaučia maloniai. <br /><br />Tik ramus, taikus protas gali atsiverti tylai. Tik tuomet, kai jis liaujasi kūręs pats sau įtampą, užsiimdamas darbais, kurie nėra jo atsakomybė, protas gali paleisti ir nurimti.<br /><br />Ramuma randama viduje. Vidun einame tyliai, paslapčia, brangindami momentą. Čia išorinis pasaulis nebeaktualus. Niekas išoriniame pasaulyje negali suteikti vidinės ramybės. Pakeisti išorinį pasaulį ne mūsų jėgoms. Nereikia net bandyti. Tik viduje mes galime atrasti namus. Ir jie visuomet čia ir dabar. Tai pati Būtis.<br /><br /><div>
Būtį galime pavadinti įvairiais žodžiais. Priklausomai nuo to, kas rezonuoja – tai Aš Esu, Meilė, Dievas, Gyvenimas, Šviesa, Šaltinis, Budos protas, Kristaus Sąmonė, Tao, Dzenas, Didžioji Dvasia, Dieviškumas, Sąmonė, Gyvybiškumas, Čia ir dabar, Būtis… Gali vadinti tai, kaip nori, netgi savo sugalvotu žodžiu – svarbu jog sąmoningai atpažįsti TAI.<br /><br />Kartais vadinu tai Vooo, nes ryšys jaučiasi būtent taip. Rask savo žodį, kuris pakerės tave. Rask į ką jis rodo tavo patirtyje. Čia ir dabar, kažkas jaučiasi viduje – saldumas, tykus buvimo džiaugsmas, tarsi palaimingo lengvumo tėkmė besiliejanti iš krūtinės.<br /><br /><br />Labas, Dieviška Būtie.<br /><br />Štai čia ilsimės tylioje tiesos ir būties erdvėje.<br /><br />Būtent į tai ir rodo guru, išmintingi vyrai ir moterys. Ta dieviška vieta viduje, kuri yra Meilė, Dvasinė Širdis, — tai randasi po visomis minčių ir emocijų bangomis. <br /><br />Tiesiog žinau, kad esu.<br /><br />Labas, Būtie.<br /><br />Ilsėdamiesi būtyje, klausome kas ten. Tiesiog atsiverk tam, būk atviru ir priimančiu. Klausykis, užuot kalbėjęs. Sąmoningai atpažinti TAI (vėlgi, naudok savo žodį). Sufokusuotas dėmesys į būtį leidžia sistemai pailsėti, atstatyti, persitvarkyti, atsinaujinti, ir ištrinti viską, kas nebetarnauja. Tuomet lieka gilus ramybės pojūtis ir įstabus, ramus vientisumo jausmas.<br /><br />Yra tik Būtis. Būtis YRA. Visi galime pajusti ją ir puoselėti sąmoningą ryšį. Tyla, kuri jaučiama, netgi kelioms sekundėms, tris, keturis kartus dienoje – yra namai. Tai išlaisvina. Mums nebereikia kurti ir spręsti problemų ar būti susirūpinusiais ateitimi – tokia veikla niekuomet neduos ramybės. </div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<br /></div>
<div>
<br />Rask laiko tiesiog pabūti tyloje, išleisk įtampą iš galvos, paleisk visus noriu, privalau, visus troškimus – valdžios ar saugumo, visus bandymus pataisyti tai, kas neveikia ir visus lūkesčius apie tai, koks šis patyrimas turėtų būti. Pabūk čia vien dėl šio patyrimo. Pabūk, nes gera tiesiog BŪTI.<br /><br />Tai ir yra Tai, ko ieškai. Pasiilsėk tylioje būties erdvėje. <br /><br />Kas yra čia ir dabar? Kokie jausmai nori būti išjausti? Eik gilyn ir gilyn. <br /><br />Būtent čia yra užtikrintumas ir tas išsiilgtas vientisumas. Štai čia pasaulinės problemos išnyksta. Čia ir dabar nėra nieko atskiro, tu jau esi. To užtenka.<br /><br />Įsimylėk Dievišką Buvimą ir kaip tai jaučiasi. Įsimylėk pačią meilę Buvimui. Būtent čia tas ryšys su … (naudok savo žodį) atsitinka. Atpažinta tiesa išlaisvina. Ir kuomet tai atsitinka — tu žinai.<br /><br />Tu radai auksinį Būties centrą … lik jame ir tai išlaisvins.</div>
<div>
<br /></div>
<div>
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiy7m1BJL4mW0UXKn55OnfPYRrbLZD3HU3_vPCHZ9-sbpvsBFNfqUobZTwcRlRYFPrQJ6bpayONJJ5vCJDtwmhtYNuH2dPmqGG69M8X2yQ0wUZYmDVSH-f6qDyAGz56Ww5s3CupuOIOsc8/s1600/SNyVpA.png" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em; text-align: center;"><img border="0" data-original-height="1200" data-original-width="1600" height="240" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiy7m1BJL4mW0UXKn55OnfPYRrbLZD3HU3_vPCHZ9-sbpvsBFNfqUobZTwcRlRYFPrQJ6bpayONJJ5vCJDtwmhtYNuH2dPmqGG69M8X2yQ0wUZYmDVSH-f6qDyAGz56Ww5s3CupuOIOsc8/s320/SNyVpA.png" width="320" /></a>“Už visų idėjų apie blogį ir gėrį, yra laukas. Ten aš tave sutiksiu. Kuomet siela ilsisi šiame lauke, pasaulis per pilnas, kad apie jį būtų galima kalbėti. Idėjos, kalba ir net frazė “mes kartu” nebeturi reikšmės.” Rumi<br /></div>
Ilona Ciunaitehttp://www.blogger.com/profile/16137344356050754749noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-8331088711005537751.post-62793774107056218872019-07-03T23:02:00.000+03:002019-07-03T23:02:26.174+03:00Pokalbis su Nona: Visas šis gyvenimas paskirtas savęs paieškoms … kai to aš nėra. <div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEj4K1eapvPPQtTbgC4VFoEGSdgOanmcm-6lSBjpnBYaeCSE4UkZJnjgKc2maospLP1M-1q-6nNPs_wXrMFAuhi_H8t10qQxuHJK66CkI4sFD0UxEOGqhxFFUZRS_iG4AdK_8w71G3ARTEI/s1600/emLRpk.png" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><br /><img border="0" data-original-height="683" data-original-width="1024" height="266" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEj4K1eapvPPQtTbgC4VFoEGSdgOanmcm-6lSBjpnBYaeCSE4UkZJnjgKc2maospLP1M-1q-6nNPs_wXrMFAuhi_H8t10qQxuHJK66CkI4sFD0UxEOGqhxFFUZRS_iG4AdK_8w71G3ARTEI/s400/emLRpk.png" width="400" /></a></div>
<div>
<br /></div>
Ilona: Labas Nona, kas tave čia atvedė?<br /><br />Nona: Noriu išgyventi savęs nebuvimą. Turiu omenyje, be proto sapno.<br /><br />Ilona: Ok, kaip tu įsivaizduoji – kas tai yra, ko tikiesi? <br /><br />Nona: Kažkas, kas vyksta be pastangų, panašu į tai, ką patiriu sapne. Tekėjimas be pastangų.<br /><br />Ilona: Tai jau yra. Tekėjimas. Viena, kas trukdo – tai įsitikinimas, kad taip nėra.<br /><br /><br />Nona: Taip. Aš tai suprantu. Bet pastebėjau, kad tai suprasti yra ne tas pats kas realiai taip gyventi.<br /><br />Ilona: Taip, žinoma. Taigi ar yra “aš”, tai išgyvenantis?<br /><br />Nona: Taip, atrodo kad taip. Be nesu tuo absoliučiai tikra.<br /><br />Ilona: Aha, tai į ką gi nurodo žodis “aš”?<br /><br />Nona: Rinkinys įsitikinimų, prisiminimų ir noras turėti kontrolę tam, kas patiriama. Aš galiu suabejoti įsitikinimais ir prisiminimais, bet noras kontroliuoti atrodo neįveikiamas.<br /><br />Ilona: Na ne, jis rodo į kitas mintis apie “mane”. Patikrink.<br /><br />Nona: Taip. Visai tai mintys apie mane.<br /><br />Ilona: Taigi, - kas gi tas “aš”, jeigu ne mintis?<br /><br />Nona: Aš yra tik įsitikinimas. Ir jis yra pastovus. Tai pati dažniausia mintis.<br /><br />Ilona: Tai ne įsitikinimas. Tai tiesiog žodis, kuris yra prielaida būtybei. Pasakyk man, iš kur ateina mintys?<br /><br />Nona: Nežinau. Jos tiesiog pasirodo.<br /><br />Ilona: Labai įdėmiai pažvelk. O po to pasakyk, ar tu iš viso gali kontroliuoti mintis?<br /><br />Nona: Nerandu, iš kur ateina mintys. Tikrai jų nekontroliuoju.<br /><br />Ilona: O kaip su mintimi “aš”, - ar pasakytum, jog ji pasirodo iš niekur?<br /><br />Nona: Nežinau, iš kur ji ateina. Atrodo, jog ji “randasi“ Nonoje. Aš mačiau, kad Nona gali identifikuotis ne tik su šiuo pažistamu kūnu, bet ir su laivu ar mašina, ir tai jaučiasi lygiai taip pat kaip būti kūne.<br /><br />Ilona: Tai tikrai kur kas paprasčiau, nei tai. Pasakyk, kas yra Nona?<br /><br />Nona: Energija. Elektronų rinkinys.<br /><br />Ilona: Ne, ne tai. Tai personažas istorijoje. Ar matai Noną kaip pagrindinį personažą? Kaip betmeną. Išgalvota istorija APIE Noną.<br /><br />Nona: Taip, matau. Taip, tai tik istorija. Akivaizdi “mano”istorija.<br /><br />Ilona: Ar yra aktorė, vaidinanti Nonos rolę?<br /><br />Nona: Ne.<br /><br />Ilona: Aha, tai kaip veikia šis personažas? Ar yra kažkas, kas kontroliuoja istoriją?<br /><br />Nona: Koks geras klausimas! Žiūriu…<br /><br />Ilona: Duosiu tau užuominą, pažiūrėk į Noną kaip į gyvą kompiuterį, kuris atliepia aplinkai.<br /><br />Nona: Nori pasakyti, kad aplinka sukuria Noną kaip istoriją?<br /><br />Ilona: Aplinka stipriai įtakoja istoriją, ir suformuoja ją, taip, bet ar yra kažkas, kas kuria ją iš vidaus? Kažkoks menedžeris, kuris renkasi, kas įvyks istorijoj, kuris kontroliuoja įvykius?<br /><br />Nona: Jaučiu, jog beveik kažką suprantu, bet čia taip tanku! Nonos istorija atrodo kaip jungtinis kūrinys tarp manęs, mano tėvų, šeimos, bendraklasių… atrodo ji susiformavo iš visų tų istorijų apie vieną šią. Vienintelė, kuri renkasi, kas atsitiks istorijoje apie noną, yra pati Nona.<br /><br />Ilona: Tas pats, kas betmenas renkasi ką gi jis darys toliau savo istorijoje apie betmeną. Pasirinkimas taip pat istorija.<br /><br />O istorija yra išgalvota. <br /><br />Pažvelk į Noną iš draugo, šeimos nario, kažkieno, ko tu dar nesutikai, ar kolegos, taško, - ką matai?<br /><br />Nona: Aš matau kitą Nonos istoriją. Nonos, kaip personažo mano (draugo) istorijoje.<br /><br />Ilona: Ar tai ta pati istorija ar kita istorija apie tą patį personažą?<br /><br />Nona: Visos mūsų istorijos išgalvotos. Tokios jos yra. Mano istorija ir tavo istorija skirsis. Personažas, kurį vadiname Nona kiekvienai iš mūsų atrodys skirtingas.<br /><br />Ilona: Taip.Tai jeigu aš tai pasakysiu, jog nėra aš, realiam gyvenime, nulis, - kas iškyla dabar?<br /><br />Nona: Suprantu, kad tai Tiesa. Ir pastebėjau, kad tuomet laikausi idėjos, jog manęs nėra.<br /><br />Aš tą suprantu. Bet tai nėra patyrimas.<br /><br />Klausiu, kas tuomet spausdina Nonos pokalbio dalį?<br /><br />Ar šį pokalbį Ilona veda pati su savimi?<br /><br />Ilona: Nėra jokio “aš” tame, kas vyksta. Tai linksmoji dalis. Pažiūrėk, kaip tai vyksta ir pasakyk man.<br /><br />Nona: <— jaučiasi kvailai.<br /><br />Ilona: Pažiūrėk į tai, kas PATIRIAMA. Dabar pat. Pasakyk man, kas vyksta.<br /><br />Nona: Mano istorija apie Iloną bendrauja su mano istorija apie Noną? Kažkas renka tekstą. Žodžiai pasirodo ekrane. Tai viskas. <br /><br />Ilona: Nieko panašaus. Ką tu matai dabar prieš akis? Eik giliau į patyrimą. Kaip tai vyksta?<br /><br />Nona: Man pavyks, jeigu tai padarysiu.<br /><br />Ilona: Pastebėk – primiausia atsitinka skaitymas. Tuomet iškyla mintis kaip atsakymas ir pirštai pradeda rinkti tekstą.<br /><br />Nona: Nona patiria savęs tyrinėjimo istoriją.<br /><br />Ilona: Palikim noną kuriam laikui, pažiūrėkim kas yra čia be istorijos.<br /><br />Nona: Okei<br /><br />Ilona: Kas yra čia, kuomet liaujiesi galvojus?<br /><br />Nona: Kvėpavimas.<br /><br />Ilona: Gerai gerai… taigi pažiūrėk į kvėpavimą ir pažiūrėk, ar yra kvėpuojantysis, kaip “aš” ? ar tu kuri kvėpavimą, ar jis tiesiog vyksta savaime?<br /><br />Nona: Kvėpavimas vyksta savaime.<br /><br />Ilona: Matai, kaip sukonstruota kalba : aš kvėpuoju, aš miegu, aš einu, aš valgau. Ar yra tas “aš”, kuris visa tai daro?<br /><br />Nona: Ne. Kvėpavima vyksta per mane, miegas vyksta per mane, ėjimas vyksta per mane. Viskas vyksta , bet aš prisiimu “sau” šiuos vyksmus.<br /><br />Ir šias veiklas įdedu į savo istorijas.<br /><br />Ilona: Ok, taigi numesk tą “aš” visiškai : kvėpavimas vyksta, ėjimas vyksta, prisiėmimas visko “sau” vyksta.<br /><br />Nona: okey.<br /><br />"Aš" yra tik kalbos dalis.<br /><br />Ilona: O ar yra veikėjas? Pastebėk, kuomet renki žinutę, viskas vyksta lengvai ir vienu metu.<br /><br />Nona: Taip, matau tai.<br /><br />Ilona: Ar yra “aš” , kuris tai mato?<br /><br />Nona: Supratimas atsitinka. Ir taip, yra tas nuolatinis jausmas, jog supratimas kyla iš “aš”<br /><br />Ilona: Tai ne jausmas, tai tik mintis apie tai. “Aš” yra tik žodis<br /><br />Nona: Viskas yra tik žodžiai. Visos mano istorijos dalys yra žodžiai.<br /><br />Ilona: Pažiūrėk. Susikoncentruok į “aš esu ” jausmą, kuris atveria tą gyvą buvimą. Pažiūrėk, ar jis asmeninis , ar jam reikia etiketės “aš” tam, kad jis būtų jaučiamas kaip tikras?<br /><br />Nona: Aš įvardiju visas savo patirtis. Ne, nieko asmeniško. Ir etiketės yra tik tam, kad galima būtų apie tai komunikuoti. Kas netgi nebūtina.<br /><br />Ilona: Pastebėk protą kaip nuolatinę etikečių klijavimo viskam, mašiną. Pažvelk aplink kambaryje, ir pastebėk, kaip protas viskam klijuoja etiketes automatiškai.<br /><br />Nona: Taip.<br /><br />Ilona: Ar yra kas nors, kas vyksta neautomatiškai?<br /><br />Nona: Ne.<br /><br />Ilona: Ar aš egzistuoja?<br /><br />Nona: Tik kaip personažas istorijoje.<br /><br />Ilona: Ok, bet ar aš egzistuoja realybėje? Istorija yra išgalvota.<br /><br />Nona: Ir taip, šis personažas turi savęs pojūtį. Nusako jį etikete “aš”.<br /><br />Ilona: Pažiūrėk, ar betmenas egzistuoja? Ar vienaragis egzistuoja? Ar dantukų fėja egzistuoja?<br /><br />Nona: Ne. Tai tik istorijos. Bet jeigu Nona neegzistuoja realybėje, kur yra šie patyrimai, apie kuriuos ji sau pasakoja?<br /><br />Ilona: Grįšk į būties pojūtį. Pažiūrėk, kas tai. Gyvumo jausmas + etiketė.<br /><br />Nona: gyvumas + etiketė<br /><br />Ilona: Dabar pažvelk į patyrimą. Ar yra tas veikėjas?<br /><br />Nona: Ne. Ir Nonos istorija yra istorija apie patyrimus, kuriems klijuojamos etiketės.<br /><br />Ilona: Patikrink, pažvelk į patyrimą iš dar arčiau. Kas yra už jo?<br /><br />Nona: Mintis<br /><br />Ilona: Ne, ne mintis. Mintys ateina vėliau. Pažiūrėk dar kartą.<br /><br />Nona: Pojūtis<br /><br />Ilona: O už pojūčio, - ar yra kažkas, kam tas pojūtis atsitinka?<br /><br />Nona: Kažkas tiki, jog jai atsitinka pojūtis. Ir tai mintis. Neatrodo, kad jis atsitiktų Nonai.<br /><br />Ilona: Kas tas kažkas?<br /><br />Nona: Nežinau.<br /><br />Ilona: Pažiūrėk.<br /><br />Nona: Gyvybė?<br /><br />Ilona: Užteks šiandien. Galime pakalbėti rytoj. Sutelk dėmesį ant patyrimo, dabar, pastebėk, kad mintys taip pat yra patyrimo dalis.<br /><br />Nona: Ačiū.<br /><br />Ilona: Mielai prašom.<br /><br />.....................kitą dieną......................<br /><br />Nona: Juokiuosi visu pilvu!! Susikūrė ilga vedlio (prie vartų) istorija tikslu paaiškinti Nonos personažui apie “ne aš”. Lyg tai Nona būtų egzistavus. Tiesioginis patyrimas kai pėda liečia grindis, tiesioginis patyrimas kai vanduo teka rankomis; minčių raportai apie indų plovimą. Tam visai nereikia Nonos.<br /><br />Kaip nuostabu yra žengti nuo įsitikinimo apie tai, jog Nona yra istorijos personažas į aiškų pamatymą, kaip tai vyksta. Juokinga! <br /><br />Istorija turi skirsnį apie Nonos paieškas, pilną paaškinimų ir ataskaitų dėl statuso ir būkles. Istorija apie klaidžiojančią Noną, ieškančią „ne savęs“ ir nerandančią. Hahahahaha!!<br /><br /> Visas šis gyvenimas paskirtas savęs paieškoms … kai to aš nėra. <br /><br />Ir tas paprastumas viso šito. Taip. Hahahahaha!!!!!<br /><br />Ilona sakė ŽIŪRĖK. Ne GALVOK. Hahahahaha! Žiūrejimas yra nuostabu. Jokios Nonos bežiūrint. <br /><br />Ilona, AČIŪ tau labai!!!!<br /><br />Ilona: Prašau! Gyvenk laisvai, mylėk.<br /><br />Kaip šiandien jaučiasi gyvenimas ?<br /><br />Nona: Fantastiškai! Niekas nepasikeitė; bet viskas atrodo kitaip. Vis dar juokiuosi!!!!!!!! :-D<br /><br />Ilona: Tai kosminis juokelis! :)))<br /><br />Nona: Negaliu patikėti, jog tai truko dieną, kelias! Pastebėjau, jog fiziniai pykčio pojūčiai ateina šiandien; bet nėra tos, kuri tai pasigautų, ir jie išnyko. <br /><br />...........................dar po dienos........................<br /><br />Nona: Trečia diena. Įvykių laukime. Pastebimas lengvumas, kuomet “aš” kabinosi ant jausmų ir minčių, kai jos kyla. Mintys ir jausmai vis dar kyla, bet Nonos įsikišimas ar pagalba tam nereikalinga. Nesijaučia atskirtumas nuo visumos, priešingai, jaučiasi ryšys. Kas dabar?<br /><br />Ilona: Vis dar juokiesi?<br /><br />Nona: O taip!!!! Tai taip linksma !!! Žiūriu ir juokiuosi!!!<br /><br /><br /><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhHAkdf3ZMdHoKuRMtqQkTJyzr6vIT-bh8l8d80aLsk6PyM3xXq2MZWk_ECILnwexRs251s0LBE-O48O_Xo9Z-hlGjE-8Lg72_D5Mcq96vEHNL7mxu2Te42GDzRGgSbGHf2LyXk3_JvgH4/s1600/IMG_8123.JPG" imageanchor="1" style="clear: right; margin-bottom: 1em; margin-left: 1em; text-align: center;"><img border="0" data-original-height="1200" data-original-width="1600" height="300" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhHAkdf3ZMdHoKuRMtqQkTJyzr6vIT-bh8l8d80aLsk6PyM3xXq2MZWk_ECILnwexRs251s0LBE-O48O_Xo9Z-hlGjE-8Lg72_D5Mcq96vEHNL7mxu2Te42GDzRGgSbGHf2LyXk3_JvgH4/s400/IMG_8123.JPG" width="400" /></a><br /><br /><div dir="ltr" style="background-color: white; line-height: 1.2; margin-bottom: 0pt; margin-top: 14pt;">
<span style="color: #222222; font-family: Arial; font-size: 16px; text-align: center; white-space: pre-wrap;"><i>Pokalbis su Nona vyko per facebuka, 2011 metais. Išversta iš anglų kalbos. Dėkui Jolitai Žilionei už vertimą.</i></span></div>
<span id="docs-internal-guid-7e571853-7fff-1ca4-6eab-b3f591a7ed03"><br /></span>Ilona Ciunaitehttp://www.blogger.com/profile/16137344356050754749noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-8331088711005537751.post-43909626710412141782018-09-20T19:43:00.002+03:002019-04-09T20:06:01.724+03:00Aš tiesiog pamiršau, kad aš yra iliuzija. Trečia dalis<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgwzwbIeO5BfDCV7Q6PRtCH54acBaFj6BQAPXWCIRbSXieit86R-jAzC4ck05OmA_Pv1F0uTens8szl8c59kKL8pMr7KnQvs2_dsRn43U5SAsi_7ayxiB_Fap6ou1JpoQ0YBWyrerLwo3A/s1600/maxresdefault.jpg" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="1080" data-original-width="1440" height="300" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgwzwbIeO5BfDCV7Q6PRtCH54acBaFj6BQAPXWCIRbSXieit86R-jAzC4ck05OmA_Pv1F0uTens8szl8c59kKL8pMr7KnQvs2_dsRn43U5SAsi_7ayxiB_Fap6ou1JpoQ0YBWyrerLwo3A/s400/maxresdefault.jpg" width="400" /></a></div>
<b>Eva:</b><br />
Puikus klausimas!<br />
<br />
Keista, bet nejaučiau tol, kol paklausei; dabar matau.<br />
<br />
Aiškiai, “Pokytis” įvyko ( jeigu yra toks dalykas kaip “įvyko”) ir vyksta (jeigu yra toks dalykas kaip “vyksta” ”) - vyksta lengvas ir švelnus įsitikinimų griuvimas. Įsitikinimo kad pasaulis kuriame gyveni ir kiti yra realu.<br />
<br />
Tas, kas įvyko tiksliai, įvyko įvykių grandine. Pirmas domino, kuris nukrito stebint Gyvam Buvime, kurį parodei man, buvo patirta ir pamatyta - kad egzistuoja gyvas laukas, o paveikslai vaizduotėje - judėjimas - (tai, ką maniau esant savimi), yra atspindys. Būtent tuo momentu tapo aišku, kad aš ne tai, kuo maniau esant - pačiu giliausiu būdu. Fizinė reakcija buvo noras išsivemti (ko aš niekuomet iki šiol nebuvau patyrusi).<br />
<br />
Esu labai susidomėjusi šiuo naujai atrastu Gyvu Lauku; patyriau betarpišką jo buvimą. Jo belaikiškumą. Jo nejudamumą. Galiu pasakyti, kad jis visiškai nepaveikiamas nei identifikacija , nei ne-identifikacija. Geriausias žodis tai nusakyti - tai tiesiog YRA. Niekas jame iš tiesų nevyko. Niekas ir negali vykti, ir tai suteikia tokį kontrastą<br />
<br />
Pasinėrus į tavo klausimus ir pratimus, tapo aišku, jog netgi šis Belaikis laukas (erdvė) atrodo atskira ir nepaliečiama viso to, o VISA TAI yra visiškai neatsiejama nuo jo.<br />
<br />
VISKAS yra jame, taip, kaip yra, ir iš jo.<br />
<br />
Sekantis didelis pokytis buvo stebint savo vyrą be etikečių tiesiog stovint ant šio Belaikio, tvirto pagrindo. Kaip jis gali turėti kokią nors realybę? Nėra kontinuumo. Laikas yra visiška iliuzija. Nėra tokio dalyko kaip laikas, kaip tikras dalykas. Taigi, niekas negali realiai egzistuoti. Ir jei jis nėra tikras - tada ir aš negaliu būti<br />
<br />
Tą reikėjo šiek tiek suvirškinti.<br />
<br />
Toliau didelis pokytis buvo, kuomet paklausei, ar Eva kada nors egzistavo kaip atskira, ir pamačiau besislepiantį tikėjimą, jog vis dar galvojau, jog ji yra reali ir atskira.<br />
<br />
Tuomet suvokiau, kaip giliai miegojau, kaip stipriai esu prisirišusi prie “savo istorijos ir visko joje” - ir tikrai, “visas pasaulis” buvo; tiesiog verkiau kai vienas po kito griuvo įsitikinimai. To neįmanoma sulaikyti!<br />
<br />
Praelidus pakankamai laiko belaikėj erdvėj, faktiškai tapo aišku, kad ne tik visas manomas Evos “gyvenimas” neturi jokios realios realybės, bet netgi didysis sprogimas visoje šioje visatoje ir viskas joje, kadangi ji atsiranda DABAR šioje belaikėje Tiesoje.<br />
<br />
Tai taip nepasiekiama, kad netgi užgniaužia kvapą.<br />
<br />
Diskomfortas ir sumišimas buvo tokie dideli. (Vyko daug dezorientacijos), ir keista, vienu metu šiame viskame, buvo pastebėta, kad netgi šis belaikiškumas - Buvimas - yra žinomas. Ir kas tai? Tas klausimas mane tiesiog pagavo. Taigi sėdint “O, dieve! Aš net neturėjau vaikystės!”<br />
<br />
Buvo jaučiama, kad ir kas tai bebūtų, tai yra belaikio lauko (erdvės) šaltinis ( arba galima tai gražiai pavadinti Gyvas Dabarties Buvimas ). Ir TAI, kas yra atskirta nuo TO - na, negali būti ir nėra atskirta!<br />
<br />
(Ir kaip tai suprasti - neturiu jokio supratimo!)<br />
<br />
Taigi, tai, kas atėjo vidiniu matymu “ O dieve, aš NIEKAS. NIEKAS! Tai taip visiškai nieko tame nėra. Netgi “Aš esu niekas” yra per daug. Aš netgi ne Sąmonė! Čia netgi nėra belaikiškumo! Ir vėl, tai buvo čia, kuomet kūnas sureagavo norėdamas išsivempti, nes visiškas nežinojimas kas yra “Aš esu” tapo toks aiškus, ir tai, kas pasireiškė kaip kulminacija, tiesiog sukrito į šį nuostabų matymą, kad Eva - pati idėja - taip puikiai ir gražiai įtraukta. Evos netgi kaip idėjos, ar personažo, negalima išimti arba atskirti nuo TO - nes ji išeina iš TO. Nuostabus saldumas ir meilė kilo Evai. Ir vėl kilo tyli prasmė, jog Eva - tiesiog mylima išraiška, kylanti iš Visumos - Visuma, pasireiškianti kaip Eva.<br />
<br />
Taip gražu!<br />
<br />
Kas iš tiesų keičiasi dabar, - tai jog viskas tampa taip artima - labai intymu.<br />
<br />
Aš žinau, kaip tai gali skambėti, bet iš tiesų jaučiasi nuolankumas ir paprastumas - nieko ypatingo, ką apie tai kalba, tiesiog ši tyli meilė TAM - jaučiasi kaip ypatinga, pilna ir nepasiekiama MEILĖS SAU išraiška.<br />
<br />
DAUG, DAUG MEILĖS IR DĖKINGUMO TAU ILONA!<br />
<br />
<b>Ilona:</b><br />
Gražu.....taip miela.....<br />
<br />
Kas vyksta? Ar yra dar kokios abejonės? Ar praėjai bevarčius vartus? Kaip matai dabar, ar kada nors buvo tas “aš”, kuris prabudo?<br />
<br />
Apkabinu ir siunčiu meilę, taip džiaugiuosi su tavim...<br />
<br />
<b>Eva:</b><br />
Labas Ilona!<br />
<br />
Dėkoju už šiltus žodžius!<br />
<br />
Viskas taip puiku. Man patinka, kad yra laiko išsiaiškinti abejonėms.<br />
<br />
Pastebėjau, kad grįžta senos tendencijos atgal ir rezultate kyla abejonės. Tiesą sakant vakar nusprendžiau, kad dievinu save abejojančią; ir tikiuosi taip bus visada.<br />
<br />
Paaiškinant; atrodė, kad nebuvo jokio kontakto su tuo, kas prieš tai buvo taip aišku, bet kitoje pusėje, būnant pakilo gilios abejonės, po ko sekė pyktis ir baimė, ir visos tos mintys tokios, kokios buvo, grįžo atgal, jog reikia su tuo kažką daryti. Ieškojimo variklis įgavo didelę pavarą ir kilo panika. Ir, neįsitraukiant į visas detales, atėjo momentas, kuomet kilo klausimas: “Kur dingo suvokimas? “<br />
<br />
Kuomet, permąstydama tai, žvelgiau į medžius, dangų, debesis, ir paukščius - visus juos mačiau kaip tylią būtį šioje nepaliečiamoje sąmonėje, ir tai smogė taip stipriai, kad nėra čia jokios problemos - ir faktiškai, niekuomet ir nebuvo problemos … niekuomet ! Ir tikrai, nėra tokio dalyko kaip problema Realybėje … viskas jau YRA kaip YRA .<br />
<br />
Kadangi tai buvo aiškiai matoma, pajutau, jog ieškojimas taip stipriai stengėsi atmesti tai, kas nuolat buvo prieš akis, pamačiau didžiulį pasipriešinimą. Pajutau, kad jis pasidavė - tarsi pralaimėjo. Tą pajutau vieną akimirką. Aš pajutau, kaip jis stengėsi, taip stipriai, taip ilgai, ir mano širdis prisipildė švelnumu, atjauta ir dėkingumu tam, (po ko sekė isteriško juoko priepuoliai, vėliau ašaros, po to vėl juokas pro ašaras, sėdint šalia mano vyrui, kuris kažkam kitam, greičiausiai būtų pasakęs, jog išprotėjau!)<br />
<br />
Kaip tai galima paaiškinti supratus, jog čia nėra jokios priežasteis kentėjimui? Kaip paaiškinti tą meilę - tą nepaaiškinamą meilę ir gilų švelnumą ir supratimą, kuris kyla tam aspektui, kuris priešinosi ir kurio stengeisi atsikratyti, pamačius, jog jis kentėjo dėl tavęs, ir pasiduoda tavo būties saldžioje gilumoje?<br />
<br />
<i>Kaip matai dabar, ar kada nors buvo tas “aš”, kuris prabudo?</i><br />
<br />
Koks gražus klausimas!<br />
<br />
Niekas niekuomet nebuvo užmigęs.<br />
<br />
(Vien iš to galima amžinai juoktis!)<br />
<br />
Supratimas apie tai, miegi tu ar ne, yra JAU TAI ir yra vienintelis kuriam tai vyksta.<br />
<br />
Jeigu jis "atsibunda" (taip sakant), kad pamatytų tai, kad visada jau amžinai atsibudęs, ir kad nėra nieko, išskyrus SAVE PATĮ, esantį čia.<br />
<br />
Ar aš praėjau bevarčius vartus?<br />
<br />
Viskas ką galiu pasakyti, (tai tikrai kyla mano širdyje, atsakant į šį klausimą ), ir tai yra tai…<br />
<br />
Tegul aš visuomet klausiu ir abejosiu tuo, kad aš esu, kaip atskira nuo TO.<br />
<br />
Amen.<br />
<br />
Siunčiu daug , DAUG MEILĖS ir APKABINIMŲ TAU, ILONA!<br />
<br />
<b>Ilona:</b><br />
Nuostabu!<br />
<br />
Skaitant tavo laišką susigraudinau. Ir pajutau džiaugsmą :)<br />
<br />
Kaip tu paaiškintum, jog nėra priežasties kentėti? Niekaip. Tą reikia pamatyti.<br />
<br />
Štai tą aš ir darau čia po to, kai pamačiau. Nėra jokios priežasties išvis, visos priežastys sukurtos protu. Ir tos priežastys nėra tiesa...<br />
<br />
Pasakyk, ar jau esi pasiruošusi atsakyti į galutinius klausimus?<br />
<br />
Ar permatei atskiro aš iliuziją?<br />
<br />
Daug meilės ir apkabinimų atgal.<br />
<br />
<b>Eva:</b><br />
Taip miela Ilona! Jaučiu tavo širdį! Nėra didesnės dovanos!<br />
<br />
Esu pasiruošusi atsakyti į klausimus..<br />
<br />
<b>Ilona:</b><br />
Štai klausimai. Prašau atsakyk pilnai ir nuoširdžiai.<br />
<br />
1) Ar yra “aš” iš vis, kažkur, kokiu nors būdu, ar forma? Ar atskiras nuo visumos aš buvo kada nors?<br />
<br />
2) Paaiškink detaliai, kas yra atskiro aš iliuzija, kada ji prasideda ir kaip veikia.<br />
<br />
3) Kaip jaučiasi matyti tai? Aprašyk detaliai.<br />
<br />
4) Kaip tu nupasakotum tai kažkam, kas niekuomet negirdėjo apie šią iliuziją, bet būtų susidomėjęs.<br />
<br />
Laukiu atsakymų. :)) neskubėk.<br />
<br />
Daug meilės. Jaučiu tavo širdį taip pat. <3<br />
<br />
<b>Eva:</b><br />
Turiu prisipažinti Ilona; man liūdna, kad tai baigiasi. Tai iš tiesų buvo pati turtingiausia ir gražiausia patirtis mano gyvenime!<br />
<br />
Štai atsakymai:<br />
<br />
<i>1) Ar yra “aš” iš vis, kažkur, kokiu nors būdu, ar forma? Ar atskiras nuo visumos aš buvo kada nors? </i><br />
<br />
“Aš “ idėja dabar matoma kaip neatskiriamas supratimas ar užsimiršimas, kuris kyla ir dingsta atgal TAME (tai- ekranas visiems kilimams ir kritimams) ir tikrai visiškai neatskiriamas nuo šaltinio, kuris davė idėjai “aš” gyvenimą. Nėra jokių dviejų. Negali atskirti vienos dalies VISUMOS nuo pačios VISUMOS. TAI išsireiškia kaip Idėja “aš”.<br />
<br />
Eva yra dar viena puiki išraiška ŠIO ir ŠIAME, ir yra neatskiriama nuo šaltinio, iš kurio kilo, ir tiesą sakant laikosi TO saldume, kuris duoda Gyvenimą viskam.<br />
<br />
TAI, kas išreikšta, yra išraiška TO TAME.. Bet koks atskirumas būtų tik mintis “laike” , kad uždėti tam etikėtę ir Tai pavirstų Tuo, kas kilo iš to.<br />
<br />
Būtų saugu pasakyti, kad Evos idėja kaip atskiras “aš “.... TAI LAIKAS.<br />
<br />
<i>2) Paaiškink detaliai, kas yra atskiro aš iliuzija, kada ji prasideda ir kaip veikia.</i><br />
<br />
Labai puikus buvo tavo pratimas apie UNIVERSITETĄ, po kurio tapo taip aišku.<br />
<br />
Kada tai prasideda? (Purtau galvą! Sąžiningai, nenoriu daryti išvadų dėl to) Tai įdomus klausimas, bet dabar atrodo aišku, kad realybėje nėra kontinuumo - iš tiesų, bet kokia praeitis yra tik mintis, kylanti dabar. (matai ką turiu omeny!) Taigi, taip sakant - ką aš noriu pasakyti … Aš negaliu įrodyti, nes tai nevyksta dabar, ir ar išvis kažkas įvyko? Tai tokia misterija!<br />
<br />
Taigi, ką aš noriu pasakyti, kad tai yra tik istorija, kylanti ir pasirodanti šiame Beribiame Dabar, po to vėl krenta atgal į Tai kas yra. (Bet ir istorija yra TAI! O dieve! Tiesiog maištas! Ilona, neturiu supratimo!)<br />
<br />
Vaizduotėje matomas procesas, kuriame TAS KAS YRA, esantis VISA ir Neatskirta, reiškiantis individualią formą - vaikas nuo mažų dienų yra įvardijamas kaip atskiras subjektas, tų, kurie laiko save atskirais.<br />
<br />
Tam vaikui yra pasakoma kas jis yra ir kuo būti ir vaikas pasiduoda. Galiu tik įsivaizduoti, kaip neįtikėtinai skausminga, dezorientuota ir supainiota tai turėjo būti... Vaikas galutinai iškrenta iš tiesioginio gyvenimo intymumo, Grynumas, Džiaugsmas, Leidimas, Esamumas ir Problemų Neturintis Žaismingas Intymumas baigiasi.<br />
<br />
Ir kas dabar labai stipriai kyla, tai tik didžiulis liūdesys ir atjauta visai žmonijai.<br />
<br />
Ką tik vėl kilo jausmas apie tą laiką, kai norėjau įtikinti save, kad būčiau tuo, kuo mane laikė ir jeigu tuo būčiau patikėjus, tai reikštų, jog esu normali, kaip ir visi. Jautėsi, kad kažkas su manimi negerai ir turėčiau būti tokia, kokios manęs tikisi, kitu atveju būčiau nenormali.<br />
<br />
Turbūt buvo momentas, kur galų gale, aš patikėjau kad esu ta kuo nesu, užsicementavo įsitikinimas kuriuo save įtikinau ir kuriuo patikėjau.<br />
<br />
Paprastai tariant, aš tiesiog pamiršau, kad “aš” yra iliuzija.<br />
<br />
<i>3) Kaip jaučiasi matyti tai? Aprašyk detaliai.</i><br />
<br />
Šokiruota, nes išties tai nėra tai, ką kada nors galėtų įsivaizduoti mano protas.<br />
<br />
Viskas matoma kaip Visuma - Pilna -Tobula. Tiesiog negali išimti ko nors, nes jeigu ką ir išimtum, tai vėlgi būtų tai. Nėra kelio aplink. Žvelgiant į patyrimą, atrodo, kad yra atskiras “aš”, kaip pilnos visumos patirtis, tai vėlgi yra TAI ir tik TAI, išsireiškiantis kaip pilna TO išraiška. Nei daugiau, nei mažiau, tik Savęs.<br />
<br />
4) Kaip tu nupasakotum tai kažkam, kas niekuomet negirdėjo apie šią iliuziją, bet būtų susidomėjęs.<br />
<br />
Aš ilgą laiką mąsčiau apie tai.<br />
<br />
Aš pasakyčiau: su dideliu atsargumu ir atjauta dėl daugelio priežasčių.<br />
<br />
Pagrinde, visų pirma, dėl to, kaip “aš” mechanizmas elgiasi ir gali lengvai atsitraukti atgal su apsisaugančiu atsakymu, o po to pasitraukti tam, kad išlaikyti save.<br />
<br />
Arba/ir tai gali atsitikti atvirkščiai, nes jis pagriebs ir konceptualizuos šį supratimą, kad potencialiai taptų kita identifikacine struktūra - kitu transu - kai sąmonė apsimeta “manęs nėra” ir tai kitas prakeikimas pačiam sau - prieš tai ji laikė save “aš”, o dabar tapo susižavėjusi tikėjimu “manęs nėra”.<br />
<br />
Ir visa tai daro TAI!<br />
<br />
Ką iš tiesų jaučiu dabar širdyje, tai būtų pasukti juos į savęs ištyrinėjimą ir pamatymą iki aiškumo - taip, kaip darėme su tavimi. Kitu atveju, gaila, bet žodžiai, kurie būtų parašyti ar pasakyti apie šią paprastą ir patyriamą tiesą - (ir aš išdrįsiu pasakyti - tolimą nuo “dvasingumo” idėjų, nes tai iš tiesų apie NATŪRALŲ SAVE) - būtų taip lengvai konceptualizuojami, idealizuojami, objektyvizuojami protu ir sukurti į kažką, kas nėra tai - ir tai būtų tik dar vienas transas, kurį reikėtų išlaisvinti.<br />
<br />
<b>Ilona:</b><br />
Wow, tai bent procesas, stipri realizacija! Esu tokia laiminga būdama proceso dalimi. Ir tai ne pabaiga, tai tik pradžia. Facebook’e yra visa bendruomenė, daug naujų draugų susipažinti ir keliauti kartu. Viskas tęsiasi! Linija peržengta ir atsiveria naujas pasaulis tyrinėjimui, kur kas įdomesniam, nei žiūrėjimas į tai, ko nėra.<br />
<br />
Ar galiu pasidalinti mūsų pokalbiu savo blog’e, tai padėtų kažkam. galiu naudoti tavo vardą ar kurį kitą, kurį norėtum.<br />
<br />
Siunčiu daug meilės.<br />
<br />
<b>Eva:</b><br />
Labas Ilona!<br />
<br />
Siunčiu daug meilės mėgaudamasi šiuo giliu giliu dėkingumu tau. Vėlgi, aš tikiuosi, kad kažkaip, kažkokiu būdu, tu pajusi, kas yra mano širdyje. Nėra žodžių šiai neįkainojamai dovanai! Tu visuomet užimsi ypatingą vietą mano širdyje!<br />
<br />
Ir taip, žinoma… būtų puiku jei pasidalintum šia meile savo blog’e, gali naudoti mano vardą.<br />
<br />
Ilona, tai buvo nuostabi patirtis gauti tokį geranoriškumą ir švelnumą, net nežinau kaip apsakyti … tikrai! Esu giliai paliesta to, ką jūs su Elena sukūrėte kartu su visais nuostabiais žmonėmis jūsų bendrijoje, kurių širdyje yra tarnystė žmonijai be atlygio.<br />
<br />
Tai iš tiesų nuostabu! - taip gražu ir taip reta! Neįkainojama dovana mums, be žodžių! Visiems jiems siunčiu gilų dėkingumą.<br />
<br />
Gilus, gilus širdingas tau ačiū!<br />
<br />
Daug meilės!<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
</div>
<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjoQCGTNf2tJ9t5BvFsRoD5ZHhHAcrEVPROHz2L0-f2W2y_nJYZXWXOLszpoYBt8Z7twoT3OFqhQoS6Zt0840E08rx_Nk7bFUVMtxynjDKW_nPb9Vgv41itN09-ISx4Yt1tyx8GYybbCxI/s1600/IMG_1582.JPG" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="1200" data-original-width="1600" height="300" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjoQCGTNf2tJ9t5BvFsRoD5ZHhHAcrEVPROHz2L0-f2W2y_nJYZXWXOLszpoYBt8Z7twoT3OFqhQoS6Zt0840E08rx_Nk7bFUVMtxynjDKW_nPb9Vgv41itN09-ISx4Yt1tyx8GYybbCxI/s400/IMG_1582.JPG" width="400" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<br /></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<i>Dėkui Jolitai Žilionei už pagalba večiant is anglų kalbos</i></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<i><br /></i></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<i><a href="https://issilaisvinimas.blogspot.com/2018/09/as-tiesiog-pamirsau-kad-as-yra-iliuzija_18.html">Antra dalis</a></i></div>
Ilona Ciunaitehttp://www.blogger.com/profile/16137344356050754749noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-8331088711005537751.post-33800869081690685552018-09-18T00:13:00.002+03:002018-09-20T19:45:05.919+03:00Aš tiesiog pamiršau, kad aš yra iliuzija. Antra dalis<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi1WHr192IiV5hSN8RrOm3eGZhhvJbzeKjm8YDWHnEjoPUtfWXybJcWkQvLD4_9pMkB4qMYFHSp850wGMrFRPf-zkroo9VF8JhPkkl-94dhuq01YFG_-RD-0dPto_tdjBibAKTjY2az4hk/s1600/energy_wave.jpg" imageanchor="1" style="clear: right; float: right; margin-bottom: 1em; margin-left: 1em;"><img border="0" data-original-height="379" data-original-width="500" height="242" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi1WHr192IiV5hSN8RrOm3eGZhhvJbzeKjm8YDWHnEjoPUtfWXybJcWkQvLD4_9pMkB4qMYFHSp850wGMrFRPf-zkroo9VF8JhPkkl-94dhuq01YFG_-RD-0dPto_tdjBibAKTjY2az4hk/s320/energy_wave.jpg" width="320" /></a></div>
<b>Eva:</b><br />
<div>
Aš pastebiu šį klastingą suvokimą, kuris skamba tarsi…. (jeigu tai būtų išreikšta žodžiais) : “Aš esu ta, kuri gyvena gyvenimą, ir kas atsitinka gyvenime, atsitinka man”. Manau, kad tikiuosi, kad kažkuriuo būdu šis pojūtis ir idėja “Eva kaip centras” tiesiog nukris.<br />
<br />
Praeitą vidurnaktį aš pabudau (ir pilnai suprantu, kad visa tai gali būti tik mano prote), bet atrodė kad nebuvo jokio savęs patyrimo IŠ VISO pačiu radikaliausiu būdu. Ten nebuvo nieko, kas galėtų turėti ryšį - ar būti tuo, ką aš jaučiau kaip save.</div>
<div>
<br /></div>
<div>
Tuoj pat smogė intensyvi baimė, kuri perėjo į paniką, bet tuomet kažkaip protas ar sistema nurimo palietusi tą vietą, kuri jautėsi vakar kaip amžinybė - Visuma. Kilo klausimas, kas iš tiesų geriau… Eva ar jos nebuvimas? Atsakymas buvo jos nebuvimas, nes ji, atrodo, pati laikina, Eva yra iliuzija, ir aš tai matau. Tai tarsi….hmmm… gyvenimas tikėjime, kad esu laikinas subjektas ar kažkas, suvoktas vakar? “Haha!</div>
<div>
<br />
Taigi šiandien, panaudojant tai kas buvo praeitą naktį kaip gidą palyginti su šiandienine patirtimi, tai tarsi naktis ir diena. VIS dar yra toks supratimas, kad Eva yra centrinio subjekto, kuriai visa tai įvyko. Tai panašu į akmeninę sieną.<br />
<br />
Dėkoju kad išklausai visa tai, ir už tavo laiko dosnumą!<br />
<br />
<b>Ilona:</b><br />
Kaip sekasi? Ką dar pastebėjai.<br />
<br />
Tu sakai: <i>“Aš esu ta, kuri gyvena gyvenimą, ir kas atsitinka gyvenime, atsitinka man”</i><br />
Kas atsitiks jei "man" bus pakeista į "tai"?<br />
<br />
<b>Eva yra istorijos personažas. Sakyti, kad Eva jaučia, yra tas pats, kas pasakyti Betmenas jaučia. Tai miela istorija, bet jeigu pažvelgtum į jausmus be pavadinimo, tai tiesiog kylantys žali, gyvi jausmai. Ne Evai, jie tiesiog yra. Iki kol praeina. Yra tik dabar. Tai YRA. Įskaitant ir mintis apie tai. Bet mintys tik atspindi tai, kas yra. Mintys nėra TAI. </b></div>
<div>
<br /></div>
<div>
Parašyk.<br />
Daug meilės.<br />
<br />
<b>Eva:</b><br />
(Tai bus ilga. Aš tiesiog leidau tam tekėti ir štai, kas atėjo)<br />
<br />
Dėmesys užsikabino už veikėjos, stengdamasis įžvelgti esmę. Aš skyriau daug laiko tam, kad pamatyti, kas iš tikrųjų vyksta. (Pastebėjau, kad dėl kažkokios priežasties tavo buvimas kitoje pusėje tikrai kažkokiu būdu padeda procesui, nes tarsi atsiskyriau nuo savęs. Taigi dėkoju!) Manau vakar aš supratau, kad nepadėsi niekam atsitikti, taigi tiesiog paleidau. Tai ateis tada, kai ateis.<br />
<br />
Kas aplankydavo kartas nuo karto (bet labai tyliai), tai pastebėjau visišką aroganciją prielaidos, kad “Aš” - (turiu omenyje atskiro “aš”, Evos buvimo idėją), gali kažką padaryti. <br />
<br />
Panašu, kad mintys ateina pavėluotai - tarsi krepšinio rungtynių komentatorius, nuolat kartotų ir kartotų komentarą apie jau įvykusio žaidimo detales, ir vėl išskirdamas konkrečius smūgius, įvairiuose laiko perioduose, bei tarsi praleisdamas kitus įvykius, neatrodančius tokiais svarbiais.<br />
<br />
Šis komentatorius ar moderatorius yra toks gilai pažįstamas jausmas, tarsi moderatorius yra Evos kaip egzistuojančios, įrodymas, ir tai yra tai, kuo aš save laikiau. Tarp gana žinomo atskiro aš jausmo ir nežinomo matymo vyksta tarsi kažkoks karas, kurio jausmas kyla visoje Visumos košėje.<br />
<br />
Viduje yra gilus pojūtis, kad ši atskiro aš idėja pasiekė viršūnę, kuri yra vienintelė vieta tam, kad pradėti leistis žemyn. Kitas būdas tai išreikšti yra tai, jog nėra kelio atgal, slenkstis peržengtas, o kas yra priešais, aš nežinau. <br />
<br />
Taip pat daugiau žaidžiu su jausmų nepaslankumu. Ir pastebiu, kad kol yra Stebėtoja, nėra tikro tiesioginės patirties intymumo. Stebėtoja vis tiek pasirodo, ir susikuria subjekto-objekto santykis… Esu Stebėtoja to, kas stebima, vietoj to, kad numesti stebėjimą ir ilsėtis nedalomoje visumoje.<br />
<br />
Aš nežinau, ko tikėtis. Pastebėjau, kad egzistuoja tam tikri įsitikinimai, kurie sukelia abejonių, nes aš nesuprantu, ar dalykai turėtų būti kitokie nei jie yra, ir tada prisimenu, kai sakai, kad tai nieko panašaus į tai, ko tikimasi. Taigi aš tokio tipo "niekur neužsikabinu" vietoje tarp tik atrasto pasaulio, kuris jaučiasi toks beasmenis, ir asmeninio pasaulio, prie kurio buvau įpratusi.<br />
<br />
Ir dabar protas taip nori žinoti, kas ta nauja vieta, kad jis galėtų joje pailsėti, kyla atjauta jam. Dabar, kai renku šį tekstą, šis liūdesys buvo taip išjaustas per … aš net nežinau, kiek dienų. Galbūt šis liūdesys buvo ilgėjimasis namų. (voo…tiesiog nustebino, kaip Pamela Vilson jau tai!) - bet nuoširdžiai kaip tai jaučiasi - tai nežinojimas, kur eiti - esu labai, labai pasimetusi dabar!</div>
<div>
<br />
Kita nata; aš pastebiu, kad vyksta du, atrodo, labai skirtingi dalykai. Egzistuoja tvirtumas, nepajudinamumas TO kas YRA, ir tuo pat metu, yra judėjimas - patirčių sriuba, nepastovumas. ŠIS nejudamumas stovi atskirai nuo judėjimo, bet vėlgi, yra neatskiriamas nuo jo. <br />
<br />
Būties, to kas yra, prigimtis nepersonalinė. Visiškai nepaliečiama, neutralumas. Iš tiesų jaučiasi, kad niekas jam neturi jokios įtakos, bet jis YRA, netgi jei nesvarbu. Matau, kad prasmė ar materija, tai tik koncepcija, užmesta ant JO, ir galim tik nusijuokt ir eiti namo. Kaip juokinga!<br />
<br />
Jaučiasi, kad šis nepajudinamumas yra amžinas. Laikas yra koncepcija jame. Iš tiesų, kur yra praeitis? Pažiūrėjau - jos nėra, ji iškyla tik kaip mintis. Oho!<br />
<br />
Ilona, ar prieinama iki to laipsnio, kad jaučiasi, jog NIEKAS tai daro, lyg viskas vyksta savaime ir tas jausmas “aš” ištirpsta? Aš maniau, kad tai išnyks visiškai, bet taip nėra. <br />
<br />
Atrodo, jeigu taip nenutiks, tai lengvai pasijus vėl lyg “aš” tai patiriu, užuot gyvenimas patiriantis pats Save.<br />
<br />
(Ha! Tai graži mintis! Hm ... antra mintis, gal ne!) Bet aš vis tiek norėčiau išgirsti tave, jei esi pasiruošus.<br />
<br />
Och… Nustebau : “Kas kalba su Ilona?” TAI matyt šneka su TAI. Tai tik paaiškinimas. Tu negali būti kažkur kitur Ilona! Haha! Bet tai labiau deduktyvi priežastis. Dar yra dalis, kuri tiki, kad ji turi vizualiai ATRODYTI kitaip nei atrodo, jei ką. (Manau prisiminimai užkerta kelią vienybės patirčiai). Kas žino! Labai skirtingai. Bet tai kur kas tylesne prasme. <br />
<i><br />Kas atsitiks jei "man" bus pakeista "tai"?</i><br />
<br />
Aš perfrazuosiu:<br />
<br />
“TAI yra VIENA, darantis dalykus gyvenime, ir kas atsitinka gyvenime, atsitinka TAME”. Gyvenimas gyvena.<br />
<br />
Taip gražu!<br />
<br />
( kažkokiu keistu būdu dabar jaučiasi, kad nieko niekada neįvyko, ir kaip keista, niekas nevyksta tam tikru lygiu, nors aš to nesuprantu ! ) :D)))<br />
<br />
Tai sukuria tokį lengvą pokytį suvokime. Jis tiesiog grįžta ir paskui išsiplečia (taip sakant) atgal į Visą. Viskas tampa minkšta ir teka. Labai lengvai, bet kažkokiu švelniu būdu. Ne "iš" ir "į". Tiesiog tvirtai ir nekintamai. Čia - atgal ten, kur yra tik TAI. Viskas yra tik TAI DABAR. Viskas, kas kyla, yra tik Kas -Yra- Dabar. (Ir ne "dabar", kaip laike, bet kaip nekintamas TAI). Haha! (wow! koks džiaugsmas tiesiog smogė!)<br />
<br />
<i>“Eva yra istorijos personažas. Sakyti, kad Eva jaučia, yra tas pats, kas pasakyti Betmenas jaučia. Tai miela istorija, bet jeigu pažvelgtum į jausmus be pavadinimo, tai tiesiog kylantys žali, gyvi jausmai. Ne Evai, jie tiesiog yra. Iki kol praeina. Yra tik dabar. Tai YRA. Įskaitant ir mintis apie tai. Bet mintys tik atspindi tai, kas yra. Mintys nėra TAI. “</i><br />
<br />
Atspindėjimas yra gražus žodis - tarsi atspindėti atgal - ne tiesioginis atspindys. Tampa aiškiau. Kaip galėtų būti kitaip ! :D))) … tai tarsi mintis, kuria patikėta kad ji daugiau negu mintis. <br />
<br />
Ačiū už išklausymą! Noriu tik pasakyti, kad tampa aišku, kad šis procesas ( bent jau man) yra apie sveiką protą. ”Dvasingumas” (tai, kaip aš tai įvardiju), šiuo momentu man jaučiasi tarsi transo būsena gilioje komoje bet atmerktomis akimis. Sveikas protas - tai yra tai, ko seniai išsiilgau. Koks siurprizas!<br />
<br />
Tavo buvimas yra dovana, kuriai nėra žodžių!<br />
<br />
Su meile.<br />
<br />
<b>Ilona:</b><br />
Nuoširdžiai ačiū už atsakymą. Tai buvo gražu matyti, kaip dirbi ir matai blykstelėjimus. <br />
<br />
Pirmiausia atsakysiu į tavo klausimą. Savęs pojūtis, niekur nedingsta. Tikėjimas, kad jausmas yra aš tebuvo tik įsitikinimas. Aš jaučiu viską kaip ir prieš tai, bet kur kas stipriau, tarsi būtų nukritusi užuolaida nuo pojūčių. Tai neatsitiks per naktį ir tai atėjo kaip siurprizas. Kuomet įvyksta išlaisvinimas (o tai gali trukti metų metus), kai kas sako, kad savęs pojūtis visiškai dingsta. Bet nesitikėk to dabar. Niekas nesikeičia, tik nukrenta įsitikinimas. Tai kuo buvo tiketa kaip tiesa, visada tebuvo pasaka.<br />
<br />
<b>Kai daugiau netiki tuo, kuo tikėjai, niekas nesikeičia realybėje. Tai tiesiog pokytis suvokime.</b><br />
<br />
Istorija toliau sekama, žodinės mintys pasakoja istoriją, bet nėra komentatoriaus. Tai tiesiog blah blah blah. Jei priimsi rimtai tas istorijas, jos toliau vargins ir susisuksi į riestainį, kur mintys ir jausmai stiprina vieni kitus - beprotybė!<br />
<br />
Minčių nereikia priimti už tiesą, tiesiog pamatyti kad jų turinys yra vaizduotė ir pamatyti kaip atsiranda naujos mintys, iš kur jos ateina.<br />
<br />
Nėra kur užsikabinti - pratinkis prie šito. Tai tiesiog kritimas. Jeigu tu užsikabinsi už idėjos ar įsitikinimo ir nenorėsi jos paleist, tai tik pagilins sielvartą. Paleisk viską, pasiduok gyvenimui, - tai vienintelis kelias išeiti iš kentėjimo. Vėlgi, su realizacijos įvykiu tai neatsitiks, bet prabudimo procesas tęsiasi - visą likusį gyvenimą. <br />
<br />
Pasižiūrėk į savo baimę prarasti sveiką protą. Ar tame esi tu, kuri gali kažką prarasti? <br />
<br />
Visuomet veikia natūralus intelektas, jis nedings, dabar jis apvyniotas baimėmis apie tai, ką kiti apie tave pagalvos. Netgi jų nėra, kaip ir tavęs. Tuščia. <br />
<br />
Kuomet žvelgi akimis, pažiūrėk į save. Ar yra žiūrėtoja, ar tiesiog aiškus tuščias matymas be ribų?<br />
<br />
Ar gali grįžti namo, jei niekuomet iš jų neišėjai?<br />
<br />
Tai kas yra, jau yra VISA. Matymas visuomet yra čia, be tikėjimo, kad yra kažkoks matantis subjektas.<br />
<br />
Pasižiūrėk iš arčiau ką akys mato ir pasakyk man, be to, kas matoma, ar yra kažkas daugiau? Ar reikalingos kokios nors pastangos matyti?<br />
<br />
Namai tai viskas, kas yra. Ir taip, čia ir dabar.<br />
<br />
Daug meilės.<br />
<br />
<b>Eva:</b><br />
<i>Pasižiūrėk į savo baimę prarasti sveiką protą. Ar tame esi tu, kuri gali kažką prarasti? </i><br />
<br />
Ne! Ir niekas - NIEKAS negali būti iš tiesų prarasta ar atrasta ŠIAME. Tai taip solidžiai nepajudinama amžinai dabar - šviežia ČIA! Niekas negali prilipti, pažeisti, suteršti, sugadinti ar paveikti. Dabar Egzistuoja tik Tuštuma.<br />
<br />
Taigi taip. Nėra to AŠ. Yra tik TAI.<br />
<br />
Sveikas protas - beprotybė - tai dar vienas apsireiškimas, apimantis mintis ir jausmus apie praradimą ar atradimą. Viskas yra TAME.<br />
<br />
<i>Netgi jų nėra, kaip ir tavęs. Tuščia.</i><br />
<br />
Ar galėtum man tai parodyti aiškiau? Aš žiūrėjau šia prasme, bet kažkaip nepajutau.<br />
<br />
Dabar žiūriu į savo vyrą, kuris kaip tik vaikštinėja aplink savo reikalais. Jeigu numesčiau visas etiketes. Oho. Aš nepažįstu jo. <br />
<br />
(Jaučiu, kaip artėja mirtis dar vienai istorijai !)<br />
<br />
Kiek istorijų apie mano “vyrą” ir “apie kitus” “mano gyvenime”! Jos visos tiesiog sujudo žarnyne!<br />
<br />
Ha! Wow! Tiesiog leisiu tam ištirpti.<br />
<br />
Dabar ateina sielvartas. (Nesitikėjau šito)<br />
<br />
Yra “jis” ir “kiti” kai yra “aš” idėja subjekto - objekto santykiuose su “jais”. <br />
<br />
Lygiai taip kaip atrodantis atskiras dėmesys arba pat kaip atskiras stebėtojas savo pojūčių, kurie apsijungia, sukuria sau atskirą “pasaulį”, kuomet, jam nukritus, pasirodo VISUMA.<br />
<br />
Ilona, aš tiesiog… Nėra jokios praeities. Jie negali būti tikri. O dieve!<br />
<br />
Tiesiog stengiuosi tai įsileisti….<br />
<br />
Laisva krentu vėl! Haha!<br />
<br />
(Hm…Jeigu turi daugiau rodyklių dėl šito, būčiau dėkinga. Galiu pasakyti, kad tai užtruks suvirškinti!)<br />
<br />
Dabar jaučiuosi panašiai kaip Džonas Našas “Nuostabiam prote”. (Jeigu matei tai) - toje dalyje kur jam pamažu ateina suvokimas, jog tai, ką jis laikė tikra savo gyvenime, tuo nebuvo, ir jis manė kad žmonės tikri - o jie nebuvo, bet jis nebuvo pilnai įsitikinęs, taigi vis tik liko maža abejonė ar to paneigimas… Iki, žinoma, to gražaus momento, kuomet jis pamato, kad jo mergina nesensta - ir čia op! aiškumas!<br />
<br />
:D)))<br />
<br />
<i>Kuomet žvelgi akimis, pažiūrėk į save. Ar yra žiūrėtoja, ar tiesiog aiškus tuščias matymas be ribų?</i><br />
<br />
Tik Aiškus, Šviežias, Tyras, Tuščias, beribis Matymas.<br />
<br />
<i>Ar gali grįžti namo kai iš jų neišėjai?</i><br />
<br />
Žinai, aš galvojau apie tai, kuomet rašiau “vakar” ir mačiau kaip tai yra absurdiška. Ir pasėdėjus su tuo ilgiau, pamačiau, kad visas namų ilgesys, šiame kūne, buvo siekis pamatyti būtent Tai. <br />
<br />
Namai yra VISKAS KAS YRA. Namų niekuomet nepraradau. Namai yra tai, kas ESU. Negali iš jų išeiti. Negali atskirti vieno dalyko nuo kito jokiu būdu. Neįmanoma!<br />
<br />
Viskas yra TAME ir yra iš TO, kaip YRA, ir tai Amžina. Jeigu būtų surasta vieta kitur, tai tai pat būtų TAI! Nėra pabėgimo iš to. Kur tik eisi, visur ESI. <br />
<br />
<i>Pasižiūrėk iš arčiau ką akys mato ir pasakyk man, be to, kas matoma, ar yra kažkas daugiau? Ar reikalingos kokios nors pastangos matyti?</i><br />
<br />
Ne. Ir jeigu stebėtojas apsireiškia, (taip sakant) , sakydamas kad yra tas kas mato, tai yra matoma. Tai VISUMA - kad ir kas apsireiškia, yra pamatyta savyje. Tai paprasčiausia reikalauja švelnaus, subtilaus, minkšto dėmesio perjungimo.<br />
<br />
<i>Namai tai viskas, kas yra. Ir taip, čia ir dabar.</i><br />
<br />
Giliai širdyje pasijuto “taip”! ...<br />
<br />
… ir dabar papliupo didelės ašaros, tarsi pavasarinis lietus, išreiškiančios grožį ir gylį šio pilno dėkingumo...<br />
<br />
Daug meilės Ilona!<br />
<br />
<b>Ilona:</b><br />
Sveika namuose. Kaip jaučiasi tai suvokus? Kaip jaučiasi permatyti atskiro “aš” iliuziją?<br />
<br />
Parašyk, kas kyla.<br />
<br />
Daug meilės.<br />
<br />
<b>Eva:</b><br />
Širdis tuoj pat sušyla ir suminkštėja, o po to pasirodo saldi ašara. Ten buvo gilus palengvėjimo jausmas, kartu su dėkingumu. Meilę tam, kas pasijuto, galima pavadinti tokios malonės jausmu - kaip dovanos, bet be žodžių, kad neatskirti to. Be žodžių, tai tiesiog DOVANA. Dovanotojas ir dovana susiliejo kartu.<br />
<br />
Tai taip aštrokai-saldu, kad protas niekada to nesupras. Ir kas vėl iškyla šiame, kad TAME aštrus-saldumas neturi reikšmės. Tai tiesiog čia - intymumas.<br />
<br />
Ir vėl iškyla mintis … “Ar ji tikra? Iš kur ji žino? O kas jei ji klysta? Kas jeigu tai ar tai, ar šitai! - protas vynioja savo samprotavimus su protingais įrodymais. Ir matosi, kad jeigu tuo patikėtum, amžinai eitum ratais vėl ir vėl!<br />
<br />
Ir dabar šios beprotybės akivaizdoj iškyla tylus džiaugsmas! Kažkas gilaus dabar tiesiog riaumoja! Mintis diktuoja realybei apie tai, ką ji žino… Egzistencijai! Gana komiškas palengvėjimas likusiam gyvenimui! <b>Ieškai SAVĘS, kai TAI, ko ieškai yra TAS, kas žiūri! Kokia beprotiška beprotystė! Tarsi būtum paskutinė, pagavus SAVE savo pačios žaidime!</b><br />
<br />
Ilona. Gilų, gilų širdingą dėkingumą jaučiu tau dabar. Ta erdvė, kurią tu taip mylinčiai laikei jautėsi kaip stebuklingos įsčios. Toks efektyvus buvo šis lengvas, geranoriškas, aiškus, mylintis švelnumas. Aš jaučiuosi tokia palaiminta, kad išgyvenau tai tokiu gražiu ir švelniu būdu. Tu esi mano širdyje. Nėra žodžių šiai neįkainojamai dovanai. Koks lobis! Aš tikiuosi, kad tas gylis, ką aš jaučiu, kažkaip ras kelią į tavo širdį. <br />
<br />
Su meile ir dėkingumu!<br />
<br />
<b>Ilona:</b><br />
Tavo žodžiai palietė mano širdį. Siunčiu meilę atgal. Žinoma, aš tai jaučiu, ši dovana rado kelią, ja buvo pasidalinta ir ji gauta… tu puikiai ją pagavai. Kaip puiku būti to dalimi!<br />
<br />
Kol kas atsipalaiduok, mes pakalbėsime rytoj, atsiduok saldumui :) <br />
<br />
…………po kiek laiko.............<br />
<br />
<b>Ilona:</b><br />
Kaip sekasi?<br />
<br />
Yra keletas klausimų, kuriuos norėčiau, jog atsakytum pilnai ir nuoširdžiai, taip, kaip tu matai. Mes klausiame to kiekvieno, ir tai leidžia pamatyti, ar vartai buvo peržengti abiem kojomis,<br />
<br />
Su meile.<br />
<br />
<b>Eva:</b><br />
Juokinga kad klausi!<br />
<br />
Kaip aš? Duotu momentu bandau susitaikyti su šiuo sukrėtimu.. :D))<br />
<br />
Vien tik skaitydama šiuos klausimus (ypač patį pirmą), suėmė stiprus jausmas, kad vis dėlto idėja vis dar bando laikytis už šiaudo, kad yra kažas ką galima pavadinti Eva ir jos gyvenimu.<br />
<br />
Tai smogė tarsi tona plytų - Viskas praeis. Kuomet pabandžiau atsakyti į pirmą klausimą nuoširdžiai, pirma mintis buvo, kad Eva reali. Ir tada tai buvo tarsi, Ne! Tai neveikia tokiu būdu - tu neturi turėti mažojo “aš”, kuris išaugo ir tuomet dirbo su Ilona, kad pamatyti, jog nėra manęs dabar (tarsi tai būtų realus aš, o dabar jis pasivertė į “manęs nėra”). Tai beprotiška! Haha!<br />
<br />
Jeigu turi laiko, aš norėčiau išgirsti ką tu apie tai pasakytum, nes šiuo momentu, aš taip pasisukau, jog stebiuosi ar ne per toli nuėjau!<br />
<b><br /></b>
<b>Tai visiškai radikalu protui.</b><br />
<br />
Jeigu neišgirsiu iš tavęs, duok man šiek tiek laiko susigulėti, ir aš mielai atsakysiu į visus tavo klausimus!<br />
<br />
Daug meilės tau!<br />
<br />
<b>Ilona:</b><br />
Ne, Eva niekuomet nebuvo reali. Tai buvo įsivaizduota aktorė. Bet tu matai, senis šaltis niekuomet neegzistavo ir nieko jam nenutiko. Mes galim kalbėti apie jį, pasakoti istorijas ir įsivaizduoti, bet jis niekuomet nebuvo realus. Nėra mažo, nėra didelio senio šalčio. Nesvarbu, kokias gražias pasakas galima apie jį pasekti.<br />
<br />
Taip, tai radikalu. Toli už lūkesčių ribų :) ir niekuomet ne mažiau nei tiesa. Tai taip paprasta, kad nupučia protą!<br />
<br />
Pasėdėk su tuo.<br />
<br />
Prisimink sceną iš vaikystės, pažiūrėk, ar ten buvo kažkoks “aš”, ar buvo tame paveiksle “aš”? <br />
<br />
Tuomet pagalvok apie ateitį 10 metų į priekį. Ar bus ten “aš”?<br />
<br />
O kaip dabar?<br />
<br />
Daug meilės<br />
<br />
<b>Eva:</b><br />
Kas liečia pojūčius - tarsi esu vientisumo centras - hm tai nėra geras būdas išsireikšti. Neįmanoma turėti vientisumo centrą. Būnant TAME, yra kažkoks stiprus jausmas, panašus, jog tai aš, kuris ir visuomet buvo.<br />
<br />
Kai girdžiu žmones sakant “ nieko čia nėra”, aš manau, kad turimas omenyje joks įprastas savęs jausmo nebuvimas. Tuštuma - niekas, ir manau, kad tai bus patiriama kažkaip panašiai.<br />
<br />
:)<br />
<br />
............po kiek laiko............<br />
<br />
<b>Eva:</b><br />
Ilona,<br />
<br />
Atleisk, kad taip sunku. Manau aš tai kažkaip apsunkinu. Dieve! Davei visą savo laiką. Turiu pasakyti aš aklavietėj. (Ir TAI veda mane iš proto!)<br />
<br />
Manau, kad esu ant ribos kažko tai, nes jauciu didelį diskomfortą, dezorientaciją ir sumišimą. Tiesiog dėl kažkokios priežasties negaliu suprasti.<br />
<br />
Vis dar yra įsitikinimas, nuoširdžiai, kuriuo dar tikiu, kad viskas, ką kartu darėme, atsitiko man, ir kad mano vaikystė buvo. Bet visa tai tik paveiksliukai vaizduotėje<br />
<br />
Ir tuomet - kas keista; kuomet dėmesys tampa tiesioginiu - ČIA, visiškai aišku, kad nėra jokio atskiro aš, atskirto nuo VISUMOS. Bet štai kas: kaip kvailai tai skambėtų, yra kažkokia vieta mano prote, kuri vis dar tiki, kad viskas atsitiko man. (Ne “man” kaip atskirai , bet Man tuo būdu, kokiu aš matau “save” esant - kaip centrą).<br />
<br />
Kuomet žvelgiu atgal į vaikystę, negaliu matyti to iš VISUMOS perspektyvos, nes to NĖRA dabar esant, kitaip sakant, tai atmintis pasirodo Dabarties Visumoje, ir, žiūrint į tai, tai tik paveiksliukas, kuris neaišku, - ar kada nors buvo realus ar ne - nėra įrodymo kad tai išvis atsitiko, ir tai vėl, kitas dabar kylantis paveiksliukas vaizduotėje.<br />
<br />
Ir tai yra viskam. Negaliu įrodyti, kad gimiau, lankiau mokyklą, ištekėjau ar turėjau du vaikus. Velniai griebtų, netgi negaliu įrodyti, kad pabučiavau savo vyrą, kai jis ruošėsi šįryt į darbą, arba šio gurkšnio, kurį, kaip pamenu, gurkštelėjau prieš minutę. Ar tai turi kokią prasmę?<br />
<br />
Ir vėl kažkoks tylus balsas - “palauk, jei tai ne tau, tai kam tai atsitiko? Kas čia sėdi dabar sumišime ir kam kyla šie paveiksliukai? Jegu tai ne aš, kuris atgamina savęs vaizdinius iš praeities - netgi įvykusius prieš dvi sekundes, tuomet…? Neaišku!<br />
<br />
Po galais! :D)))<br />
<br />
Prisiekiu, kad nenoriu apsunkinti! Buvau su tuo visą popietę, vakarą ir prabudau su tuo, kai tik atmerkiau ryte akis. Ilonos riestainyje. Ilonos riestainiuke - aš riestainiukas! HA!<br />
<br />
Siunčiu meilę ir atsiprašau! :p<br />
<br />
<b>Ilona:</b><br />
Kaip tu šiandien? Ar sumišimas jau praėjo, ar vis dar stiprus?<br />
<br />
Ar gyvenimas tau vis dar vyksta?<br />
<br />
Daug meilės.<br />
<br />
<b>Eva:</b><br />
Labas Ilona!<br />
<br />
Sumišimas pasiekė tikrai gražią “tai taip tobula ir pilna” vietą, kuomet pamačiau, jog nežinau ir niekuomet ne sužinosiu kas gi po galais, tai yra!<br />
<br />
Būdama sumišusi, išsigandusi, dezorientuota - Viskas!... Tai tiesiog kyla ir dingsta TAME. Tai YRA. Netgi “aš” yra tik dar vienas pasirodymas TAME, ir tai gražu, pilna ir tobula.<br />
<br />
Protas šito niekuomet nesupras.<br />
<br />
Jaučiu daug sielvarto dėl to, kas buvo laikyta realiu, ir visuomet glumina tas dalykas, kad buvo tikėta kažkokiu tvirtu gyvenimo tęstinumu, PERIODAIS ( patyrimo gelmėse). Ir tuomet pastebiu, kad yra noras tai paneigti ir grįžti atgal į pasaulį, kurį kadaise tikėjau esant realiu dėl komforto ir saugumo, bet tai netrunka ilgai. Taigi, ne. Gyvenimas tiesiog vyksta. Tai nuostabi misterija. “Man” - tai yra tik požiūris - pažodžiui! Ir tai taip pat neatskiriama bei puikiai įtraukta!<br />
<br />
Viskas, ką galiu daryti, tai sėdėti ir juoktis, verkti ir žavėtis visu tuo ir pastebėti, kad tas, kas imasi už visa tai atsakomybę, - tai tik dar viena kylanti mintis ir pojūtis, ir viso šio isterika!<br />
<br />
Daug meilės tau!<br />
<br />
<b>Ilona:</b><br />
Puiku, Eva. Tavo žinutėje jaučiu, kad kažkas tikrai įvyko. Tu tai matai aiškiai ir puikiai aprašai.<br />
<br />
Aš nežinau - tai vienintelis tikslus atsakymas į bet kurį klausimą - dėl ko tai ar kodėl taip. Visi atsakymai kyla iš proto. Tik tai, kas patiriama tyloje yra tikra ir negali būti išreiškiama žodžiais.<br />
<br />
Taigi pasakyk, ar įvyko pokytis, kas konkrečiai įvyko ir kas konkrečiai pasikeitė.<br />
<br />
Tiesiog pažvelk atgal ir aprašyk patį tą realizacijos momentą.<br />
<br />
Siunčiu tau daug meilės.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjeEfXkLhfmaFiVjrQbMVKZqk9T5bqdebnluxMK5iIKPRZhDVuMyvI2KescuvrvRYM-N0oz2dwSsIY0cB-JgESBJFRT7w79SE3io0fbDcVJC1-r3lr1mkT8Ncvz-dG27xphFXqke-D_wVo/s1600/enlightenment_by_nemoss-d4uhs5t.png" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="707" data-original-width="1131" height="250" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjeEfXkLhfmaFiVjrQbMVKZqk9T5bqdebnluxMK5iIKPRZhDVuMyvI2KescuvrvRYM-N0oz2dwSsIY0cB-JgESBJFRT7w79SE3io0fbDcVJC1-r3lr1mkT8Ncvz-dG27xphFXqke-D_wVo/s400/enlightenment_by_nemoss-d4uhs5t.png" width="400" /></a></div>
<div style="text-align: center;">
<br />
<a href="https://issilaisvinimas.blogspot.com/2018/09/as-tiesiog-pamirsau-kad-as-yra-iliuzija_20.html"><i>Trečia dalis </i></a></div>
<br /></div>
Ilona Ciunaitehttp://www.blogger.com/profile/16137344356050754749noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-8331088711005537751.post-14694701671141244842018-09-15T22:58:00.000+03:002018-09-18T00:15:14.537+03:00Aš tiesiog pamiršau, kad aš yra iliuzija. Pirma dalis<br />
<i>Šis pokalbis buvo ypatingai įdomus, o įžvalga, kuri įvyko Evai, buvo labai gili. Tai ilgas pokalbis, jis tęsėsi kelis mėnesius, tačiau išties verta skaityti visą iki galo. Kviečiu sekti Evos procesą, lyg jis būtu tavo. Atsakyk į klausimus pats/ pati, lyg tie klausimai būtu skirti asmeniškai tau.</i><br />
<h2>
Pirma Dalis</h2>
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiQb93KrsMrTmyfMF_QSawfVQNq3Z_veuWn9DAgoNHC_a5t6ZIwesc3CIOx6-OhyT7gN2Yp0Rfy_deHHTSzBBWZ_tVTf4hjM56sZx6ns3c5MjPah8UzBgCEgZEFYtZCtfRWSddfs-VCJhs/s1600/IMG_0826.JPG" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="1200" data-original-width="1600" height="240" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiQb93KrsMrTmyfMF_QSawfVQNq3Z_veuWn9DAgoNHC_a5t6ZIwesc3CIOx6-OhyT7gN2Yp0Rfy_deHHTSzBBWZ_tVTf4hjM56sZx6ns3c5MjPah8UzBgCEgZEFYtZCtfRWSddfs-VCJhs/s320/IMG_0826.JPG" width="320" /></a></div>
<b>Eva:</b><br />
Miela Ilona,<br />
<br />
Aš radau tavo e-mailą tavo bloge. <br />
<br />
Jaučiu gniuždantį savęs sunkumą, nepaisant to, kiek visko išbandžiau stengdamasi jo atsikratyti, niekas nesuveikė. Ir pradedu jausti, kad niekas nepadės. Man rodos tu turi būdą atvesti žmones į aiškumą, taigi aš pamaniau (nors iš tiesų baugoka), tau parašyti.<br />
<br />
Linkėjimai!<br />
<div>
<br /></div>
<div>
<b>Ilona:</b><br />
Labas Eva,<br />
<br />
Dėkoju už laišką.<br />
<br />
Galėčiau padėti tau atrasti tai, kas yra ir užduoti keletą klausimų kaip pažvelgti į visa tai. Bet tu pati atliksi šį darbą, galiu tik parodyti kur žiūrėti. Taigi, jeigu esi pasiruošusi, parašyk šiek tiek apie save - savo istoriją ir išvardink, ko tu tikiesi šiame procese. Kaip tu įsivaizduoji - kas bus po to, ir ko tu nenorėtum. Pažvelk rimtai ir nuoširdžiai į savo esančius lūkesčius.<br />
<br />
Su pagarba<br />
<br />
<b>Eva:</b><br />
Miela Ilona!<br />
<br />
Ačiū! Laiminu! Aš pasiruošusi! <br />
<br />
Nesu tikra, ką svarbiausia pasakyti, taigi apsistosiu “dvasinėje” temoje. Paieškas pradėjau maždaug prieš 26 metus. Mano pirma pažintis su kažkuo, kas turejo daugiau prasmės nei krikščionybė, atėjo iš Širley Maklein ir vėliau iš kitų žmonių.<br />
<br />
Aš mečiau krikščionybę tuo momentu ir pasinėriau į naujojo amžiaus pasaulį (sujungtą su Antony De Mello ir kitais), bet naujojo amžiaus scena greitai pasijuto man truputį per… (atsiprašau už išsireiškimą)... “vooo vooo”. Ir tuomet radau Fredo Alano Volfo knygas ir jaučiausi labiau įtikita tuo, kas atėjo iš teorinio fizikos pasaulio ir kurį laiką buvau tuo susidomėjusi. <br />
<br />
Tuomet, vieną dieną, žiūrėdama Džozefą Kempbellą PBS kanalu apie tai, ką mes laikome tikra nuo pradžių pradžios, kažkas atsitiko. Ten parodė kaip viena kultūra įmetė į vulkaną nekaltą merginą tam, kad pagerbti jų Dievą ... tuo momentu, kažkokiu būdu, aš suvokiau, kokie kvaili buvo visi mano turėti dvasiniai įsitikinimai. Visa tai pasirodė tikra kvailyste ir nakties pabaigoje visa tai tiesiog veržte veržėsi. Ir tuomet aš nusprendžiau, kad aš ateistė.<br />
<br />
Tas įsitikinimas apie tai, jog Dievo nėra, nėra jokio gyvenimo po mirties, jokios reinkarnacijos, jokios gyvenimo prasmės iš viso, - tęsėsi nežinau kiek vargingų metų. Ir tuomet vieną dieną, tiesiog toje visiškoje nevilties būsenoje, mano protas sustojo akimirkai, ir aš keletą dienų patyriau “vienybės” skonį. Tikrai niekuomet apie nieką tokio iki tol nebuvau girdėjusi.</div>
<div>
<br /></div>
<div>
Po to pradėjau naršyti knygas bandydama suprasti tai, kas įvyko…visa tai pavirto į beprotiškus meilės/neapykantos ieškojimo metus stengiantis bet ką ir viską prabudinti - taigi dabar jaučiuosi visiškai išsekusi ir nusivylusi, ką jau kalbėti apie sumišimą!<br />
<br />
Bet labiausiai esu pavargusi nuo savo “aš” istorijos. Aš taip aiškiai matau, kad tas asmeninis suinteresuotumas, kurio negaliu pajudinti - (ta istorija apie mane) laiko mane gniaužtuose neleisdama išgyventi meilės, džiaugsmo, laimės ir intymumo su gyvenimu ir Dievu, kuris yra mano širdyje. <br />
<br />
Kas liečia praktiką: Aš atlieku transcendentinę meditaciją nervų sistemos nuraminimui. Mokymai, kurie mane patraukė: pabuvojau visur ir esu gana atvira, bet atradau, jog dėl kažkokios priežasties vis grįžtu ir man rezonuoja tie, kurie yra Ramanos linijoje (ir bandžiau “kas aš esu?” klausimą net iki pamėlynavimo!). Man patinka ir išties rezonuoja Pamelos Vilson darbas. Taip pat Gangadži, Mudži, Neelam, Papadži … ir t.t. Man taip pat rezonuoja Adyašanti. <br />
<br />
Ko aš tikiuosi iš pamatymo - kokie mano lūkesčiai? Tau leidus, atsakysiu visiškai nuoširdžiai. Noriu būti laisva. Norėčiau neturėti jokių abejonių apie tai, kas aš esu (ar kas nesu!), ir kad abejonės niekuomet daugiau nebegrįžtų. Aš tikiuosi visko, kas vyksta gyvenime, nepriimti asmeniškai. Aš tikiuosi pamatyti, kad nesu gyvenimo darytoja. Aš tikiuosi kad man kylančių emocijų aš nepriimsiu asmeniškai ir jos neturės tokio poveikio mano gyvenimui (kaip baimė ar atmetimas). Aš tikiuosi išgyventi Vienybę su gyvenimu …su Dievu… savastimi … kažką tokio. Taip pat tikiuosi, jog rezultate išgyvensiu laimę ir džiaugsmą (nes “mano istorija” yra mano nelaimingumo šaltinis). <br />
<br />
Viliuosi nesitapatinti su mintimis ir emocijomis. Tikiuosi, kad su kitais galėsiu bendrauti geriau ir nebijoti. Norėčiau išgyventi Meilę tam, kas ateina - nesvarbu kas pasirodys. <br />
<br />
Norėčiau patirti agapę kaip savo gyvenimo pagrindą. Man rodos, kad vienintelį kartą, kai jaučiau tikrą meilę ir jausmą, jog esu vieninga su gyvenimu jo tėkmėje ir esu jo dalis kuomet išgyvenau “vienybę” - ir tai buvo taip seniai. Būtų puiku tai patirti vėl. Bet vis dėlto mano malda, kuria meldžiuosi kasdien, nuoširdžiai, yra tai, jog noriu pažinti Absoliučią Tiesą (taip skamba mano širdyje), kol dar esu gyva. <br />
<br />
Ko aš nenorėčiau po to:<b style="font-weight: normal;"><br /></b>
Aš nenoriu tai vėl prarasti. Norėčiau pamatyti ir likti tame žinojime visam laikui. Tarsi tu pamatytum, jog tai, ką visuomet laikei juoda, iš tiesų yra tamsiai mėlyna ir po to tu jau negali matyti to kaip juoda. (Dieve, kaip aš, po galais, to noriu!). Aš nenoriu būti tokia pat kaip dabar, kur mano asmeninė istorija taip sunkiai slegia mane savo gravitacija ir neleidžia man gyventi gyvenimo tokio, kokį norėčiau gyventi. <br />
<br />
Aš nenorėčiau, kad dalykai liktų tokie patys kokie jie yra dabar, nes mano protas reaguoja ir nuolat lenktyniauja, o savo emocinį kūną jaučiu tarsi tornadą. Aš nesitikiu nesibaigiančios nirvanos … turiu omeny, na… kažkiek palaimos būtų puiku. Esu girdėjusi, kad pamačius tiesą to, kas esi, - tai yra kančių pabaiga - ne skausmo pabaiga - bet kentėjimo, ir tai nėra mano patyrimas. (Ir nežinau, ar tai tiesa, ar ne … bet tikėčiausi palengvėjimo nuo kančių !)<br />
<br />
Rupertas Spira ką tik pasidalino video, kur pasakė, jog daugiau nebūsi paliečiamas nieko, taigi gali leisti vykti viskam - tai skamba taip puikiai! Būtų skaudu, jeigu taip nenutiktų!<br />
<br />
Jeigu man dar kažkas ateitų, žinoma tau pasakysiu.<br />
<br />
Dėkoju tau labai! Tu neįsivaizduoji, kiek daug man tai reiškia!<br />
<br />
Su dideliu dėkingumu,</div>
<div>
Eva<br />
<br />
<b>Ilona:</b><br />
Labas Eva.<br />
<br />
Ačiū už detalų atsakymą ir nuoširdų atvirumą.<br />
<br />
Taigi pradėkime darbą.<br />
<br />
Tu sakai :<b style="font-weight: normal;"><i><br /></i></b>
<i>“Bet labiausiai esu pavargusi nuo savo “aš” istorijos. Aš taip aiškiai matau, kad tas asmeninis suinteresuotumas, kurio negaliu pajudinti - (ta istorija apie mane) laiko mane gniaužtuose neleisdama išgyventi meilės, džiaugsmo, laimės ir intymumo su gyvenimu ir Dievu, kuris yra mano širdyje.“</i></div>
<div>
<b><br /></b></div>
<div>
<b>Istorija apie mane nėra problema, istorija nesibaigia. Ji ir toliau tęsiasi. Kas iš tiesų baigiasi, tai tikėjimas, jog ši istorija yra tikrovė. Tu pamatysi tai šiek tiek vėliau tyrinėjimo metu. O dabar, nesistenk jos atsikratyti. Tau nereikia kautis su istorija. Viskas, ką reikia, tai pamatyti, kad istorija kuria pati save. Ir nėra nieko, kuris ją pasakotų ar jos klausytųsi, ji tiesiog transliuojasi, kaip radijo bangos.</b></div>
<div>
<i><br /></i></div>
<div>
<i>“Ko aš tikiuosi pamatymu - kokie mano lūkesčiai? Tau leidus, atsakysiu visiškai nuoširdžiai. Noriu būti laisva.”</i></div>
<div>
<br /></div>
<div>
Nuostabu. Tai tikras ketinimas.</div>
<div>
<i><br /></i></div>
<div>
<i>“Norėčiau neturėti jokių abejonių apie tai, kas aš esu (ar kas nesu!), ir kad abejonės niekuomet daugiau nebegrįžtų. “</i></div>
<div>
<br /></div>
<div>
Kartą pamačius tiesą, neįmanoma užmiršti ir vėl nematyti. Tai tas pats, kaip dingsta tikėjimas seniu šalčiu. Nesvarbu, kokios istorijos bandytų įtikinti jo tikrumu vėl patikėti nepavyks. Yra skirtumas tarp įsivaizduotos fantazijos ir tikrovės.</div>
<div>
<i><br /></i></div>
<div>
<i>“Aš tikiuosi visko, kas vyksta gyvenime, nepriimti asmeniškai. “</i></div>
<div>
<br /></div>
<div>
Tai gali atsitikti, arba ne, paprastai kažkas lieka, ką reikia pamatyti ir išvalyti, bet taip, - po kažkiek laiko iš tiesų matai - nieko nėra asmeniško.</div>
<div>
<i><br /></i></div>
<div>
<i>“Aš tikiuosi pamatyti, kad nesu gyvenimo darytoja.“</i></div>
<div>
<br /></div>
<div>
Puiku. Pasakyk man, o tu matai, jog esi darytoja? Kaip? Paaiškink man, kaip tu darai tą, ką darai.</div>
<div>
<i><br /></i></div>
<div>
<i>“Aš tikiuosi , kad man kylančių emocijų aš nepriimsiu asmeniškai ir jos neturės tokio poveikio mano gyvenimui (kaip baimė ar atmetimas).”</i></div>
<div>
<br /></div>
<div>
Pagrįstas lūkestis.<br />
<br />
<i>“Aš tikiuosi išgyventi Vienybę su gyvenimu … su Dievu… savastimi … kažką tokio. Taip pat tikiuosi, jog rezultate išgyvensiu laimę ir džiaugsmą (nes “mano istorija” yra mano nelaimingumo šaltinis). “</i><br />
<br />
Mes čia neieškosime malonių būsenų, vienybės patirtis nėra nuolatinė. Tai tiesiog būsena, patyrimas, kaip ir visos būsenos - ateina ir praeina.<br />
<br />
<i>“Viliuosi nesitapatinti su mintimis ir emocijomis. Tikiuosi, kad su kitais galėsiu bendrauti geriau ir nebijoti. “</i><br />
<br />
Atvirkščiai. Mintys ir emocijos neturi už ko užsikabinti. Tai ne “aš” jas turi, o jos turi “aš”.<br />
<br />
<i>“Norėčiau išgyventi Meilę tam, kas ateina - nesvarbu kas pasirodys. Norėčiau patirti agapę kaip savo gyvenimo pagrindą. Man rodos, kad vienintelį kartą, kai jaučiau tikrą meilę ir jausmą, jog esu vieninga su gyvenimu jo tėkmėje ir esu jo dalis kuomet išgyvenau “vienybę” - ir tai buvo taip seniai. Būtų puiku tai patirti vėl. “</i><br />
<br />
Tai jau yra. Viskas yra meilė, užmaskuota.<br />
<br />
<i>“Bet vis dėlto mano malda, kuria meldžiuosi kasdien, nuoširdžiai, yra tai, jog noriu pažinti Absoliučią Tiesą (taip skamba mano širdyje), kol dar esu gyva. “</i>Miela. Absoliuti tiesa. Taigi pradėkime nuo pradžių - nėra jokio aš.<br />
<br />
Prieš pradedant sekantį žingsnį, visus lūkesčius turi palikti. Nei vienas iš jų net iš tolo neprilygsta tam, kas bus pamatyta, kuomet vartai bus praeiti. Taigi geriausia nieko nesitikėti, o vietoj to - nukreipti dėmesį ir žvelgti į viską šviežiomis, atviromis akimis.<br />
<br />
Priimk šią mintį ir rimtai apsvarstyk ją kaip tiesą, tuomet parašyk man viską, kas kyla - jausmus, mintis, pojūčius :<br />
<br />
<b>Nėra jokio atskiro aš realybėje, jokio kontroliuojančio, jokio stebėtojo, jokio liudytojo. <br /><br />Nėra jokio aš, nulis. Nėra jokio subjekto, kuriam atsitinka gyvenimas.<br /><br />Nėra jokio aš, kaip istorijos savininko. Yra tik gyvenimas, tekantis laisvai, be pagrindinio vadovo - tavęs. </b><br />
<br />
Siunčiu meilę.<br />
<br />
<b>Eva:</b><br />
Miela Ilona,<br />
<br />
Ačiū! Atsakau į tavo klausimus.<br />
<i><br /></i>“<i>Puiku. Pasakyk man, o tu matai, jog esi darytoja? Kaip? “</i><br />
Taip, aš tikiu, kad aš esu, nesvarbu, kaip stipriai stengiausi pamatyti, matau jog yra priešingai.<br />
<br />
Nuoširdžiai, jeigu galėčiau apibendrinti kas skamba veikėjo prote .. tai būtų tai : “Aš kontroliuoju savo sprendimus, mintis, nuomones, įsitikinimus, tai, kas man patinka ar ne, reakcijas (arba reaguoju į tai, arba ne, arba renkuosi išreikšti emociją) . Aš renkuosi, kaip man jaustis emociškai. Renkuosi kaip elgtis su žmonėmis, ką sakyti, ko ne. Renkuosi kaip elgtis su savo kūnu, ką valgyti, ką dėvėti, sportuoti ar ne, kada valyti dantis, eiti miegoti, ir t.t. (aš žinau, kad ne aš mušu širdies dūžius ar virškinu maistą, ar atlieku kitų kūno sistemų veiklą).<br />
<br />
Aš nekontroliuoju oro, kitų žmonių, ar pasaulio (ir akivaizdžiai to, kada pabusiu!) … bet aš tikiu, kad esu Veikėja ta prasme, kas liečia mane santykiuose su kitais. <br />
<br />
Kaip veikėja, kažkur giliai yra įsitikinimas, kad norėčiau viską kontroliuoti, jei galėčiau.<br />
<br />
<i>“Priimk šią mintį ir rimtai apsvarstyk ją kaip tiesą, tuomet parašyk man viską, kas kyla - jausmus, mintis, pojūčius : <br />Nėra jokio atskiro aš realybėje, jokio kontroliuojančio, jokio stebėtojo, jokio liudytojo. <br />Nėra jokio aš, nulis. Nėra jokio subjekto, kuriam atsitinka gyvenimas.<br />Nėra jokio aš, istorijos savininko. Yra tik gyvenimas, tekantis laisvai, be pagrindinio vadovo - tavęs“</i><br />
<br />
Pirmiausia ateina mirtis, baimė, siaubas, pajutau tai labai stipriai kūne, pilvo srityje . <br />
<br />
Ateina mintys “ Aš dar nebaigiau… Nesu pasiruošusi mirti… Prarasiu viską, ką myliu ir taip vertinu. Aš daugiau neegzistuosiu! “Tada ateina sielvartas. Jaučiasi kaip apgaulė, nes pasakiau, kad pavargau būti “savimi”, ir dabar stebiuosi, ar išties tam esu pasiruošusi. <br />
<br />
Gili neegzistavimo baimė kyla - net jeigu mano egzistencija pilna kančios. Tai didelis, DIDELIS praradimas. Tarsi esu mirties lovoje ir matau, kad viskas, ką myliu, kas man brangiausia ir prie ko esu prisirišusi buvo tik dėl mano asmeninio buvimo. <br />
<br />
Gedulas. Liūdesys. Deginimas krūtinėje ir gerklėje. Ašaros. Pyktis, nusivylimas ir pasipiktinimas, jaučiamas pilve ir gerklėje.<br />
<br />
<i>Nėra jokio valdytojo:</i> Kyla siaubas, kad atsitiks kažkas baisaus, jeigu aš vis dar čia ir būsiu tik objektas, pasiduodantis kitų subjektyvizacijai prieš mano valią, o mane tiesiog muša ir išnaudoja gyvenime - panašiai tarsi būčiau išprievartauta ir mirtinai apmėtyta akmenimis - arba tiesiog būčiau koncentracijos stovykloje. <br />
<br />
(Atsiprašau už tokius vaizdinius - tiesiog tokie kyla). Tai jaučiama kaip apgailestavimas, bejėgiškumas ir beviltiškumas, ir su tuo konvulsijos žarnyne, pilve, gerklėje ir širdyje. <br />
<br />
<i>Jokio stebėtojo</i>: Ateina gilus praradimo jausmas, po to liūdesys, depresija ir sunkumas krūtinėje - tai tarsi pasaulio pabaiga, tamsi užuomina, pagal kurią visi dalykai, kuriuos mylėjau, tokie, kaip medžiai, paukščiai, debesys ir lietus, gėlės ir vaikai ir toliau...daugiau nebebus matomi.<br />
<br />
<i>Jokio liudytoj</i>o: Vėl – mirtis - tuščia.<br />
<br />
<i>Jokio atskiro aš visiškai</i>: Jokios autonomijos, robotas, mašina, nematoma, kuris, kai vėl viskas užvirė, ateina atmetimo baimė, tuomet apleidimas, kuris veda į mirtį.<br />
<br />
<i>Jokio aš, nulis:</i> nėra džiaugsmo, laimės, tik bla… objektas. Kaip keista, kad tai yra čia vėl, baimės, priblokštumo, kontroliavimo jausmas, ateinantis iš kitų žmonių, kuris galų gale atveda į skausmingą mirtį.<br />
<br />
<i>Jokio aš, istorijos savininko - yra tik gyvenimas, tekantis laisvai, be pagrindinio vadovo - tavęs: </i>Keista - kas ateina, tai jeigu aš nemirusi, ir visa tai lieka … tai išties jaučiasi kaip ramybė ir gili laisvė… vis tik, yra šiek tiek ateinančios baimės prarasti kontrolę. Ar paleisti kontrolę. Kas veda į apleistumą, ir vėl į mirties baimę.<br />
<br />
Ačiū Ilona! <br />
<br />
Siunčiu meilę atgal!<br />
<br />
<b>Ilona:</b><br />
Ačiū tau už atsakymus.<br />
<br />
Nėra nieko, kas mirs ar praras kontrolę. Tas, kas yra įsivaizduojamas, negali mirti. Ar gali Betmenas mirti? Tas aš - Eva, yra tarsi Betmenas ar kitas įsivaizduojamas charakteris. Tikrovėje nėra Evos. <br />
<br />
<b>Jeigu paprašyčiau paliesti savo koją - tu ją paliestum. Paliesk ją. Dabar kairę ranką, smakrą, dabar paliesk dešinę ausį, nosį. Tiesiog padaryk taip.<br /><br />Na o dabar paliesk Evą.<br /><br />Kur tai yra? Kūne, šalia kūno, mintyse? Kur yra Eva?<br /><br />Ar bent jau gali parodyti į ją pirštu?</b><br />
<br />
Kas čia vyksta?<br />
<br />
Ar gali paliesti tą, kas žiūri pro tavo akis? Jeigu ne, kaip tu žinai, kad ten iš viso kažkas yra?<br />
<br />
Ar gali dingti tai, kas neegzistuoja?<br />
<br />
Gerai apgalvok šiuos klausimus ir kai būsi pasirengusi, atsakyk.<br />
<br />
Daug meilės.<br />
<br />
<b>Eva:</b><br />
Miela Ilona,<br />
<br />
Tavo atsakymai tokie raminantys ir patikimi. Ačiū tau. Jaučiuosi tokia dėkinga už tavo laiko dosnumą, ir tai toks nuostabus tyrinėjimas!<br />
<br />
Užsiėmiau šiuo jau nuo vakar ir noriu užsiimti tuo daugiau, kad galėčiau duoti gilesnius ir aiškesnius atsakymus. (Bet kaip juokinga, - kuo labiau tyrinėju, tuo labiau sumišusi tampu! ) :)))<br />
<br />
Pamaniau, kad pateiksiu tau, kas atėjo, nes turbūt negalėčiau išbūti su tuo ilgiau iki rytojaus. <br />
<br />
Štai kas mane aplankė:<br />
<br />
Iš pradžių patekau į aklavietę. Tai mirtinai sustabdė mano protą, po ko sekė nustebimas ir sužadintas smalsumas, o po to, mano protas iškilo su visais savo argumentais “Čia juk triukas!” Pagrindinis argumentas, kurio negaliu suprasti yra tame, kad aš negaliu būti vienoje vietoje - esu visas paketas, kuris yra tarsi minčių mišinys kūne, jaučiamas kaip emocijos ir pojūčiai. Aš nejaučiu, tarsi būčiau niekas. Aš jaučiuosi kaip aš. Bet aš tiksliai nežinau kur! (purtau galvą!) :)<br />
<br />
Tyrinėjau tai visą naktį. Tai buvo tarsi… “Jo, kur aš esu.. Geras klausimas? “ Tai rimtai išgąsdino protą. Ir ką suradau, tai yra tai, jog mano protas visuomet ateina su kai kuriais įrodymais. Pagrinde širdies ir skrandžio srityje, o taip pat galvos išorėje aplink ausų sritį. Domėdamasi ausų sritimi, aš manau, kad tai susiję su minčių klausymu. Aš nežinau. Tai iš tiesų gąsdina! :)<br />
<br />
Po to aš negalėjau patekti į tą pirmą gryną patirtį buvimo aklavietėje, kad ir kaip aš stengiausi. Tarsi mano protas dabar jau žino žaidimą. <br />
<br />
Į tavo klausimą: Ar galiu paliesti tai, kas žiūri mano akimis? Puikus klausimas! NE! Geras!<br />
<br />
Jeigu aš negaliu, kaip aš žinau, kad iš viso ten kažkas yra? Kitas puikus klausimas… Nuostabu!<br />
<br />
Atsakau : Matau kad nieko nėra - bet vis tik atrodo, kad tuo pačiu kažkas yra. Kai žvelgiu išorėn, tai tarsi kažkas kas žuviai turėtų būti vanduo. Tai jaučiama kaip skysčių pilnuma - bet ne fiziškai.<br />
<br />
Tačiau, kai aš nukreipiu dėmesį link akių kūno viduje, kažkas jaučiasi kaip tvirtas. Bet kas? Geras! Mano protas galvoja, kad tai kūnas - bet kažkas yra. Taigi liekantis klausimas šiuo metu: “Bet kas žino apie nieką? Kas tai mato? Turi būti kažkas, nes žinoma, kad egzistuoja, netgi jei nieko nėra, ir aš turėčiau būti tas, kas tai žino.” (Dieve! Tai iš tiesų juokinga! Esu tikrai sumišusi! ) :) <br />
<br />
Daug meilės, <br />
<b><br />Ilona:</b><br />
Labas Eva,<br />
<br />
Ačiū už nuoširdų atsakymą. Gerai padirbėjai.</div>
<div>
<br /></div>
<div>
Tu sakai:<br />
<i>“esu visas paketas, kuris yra tarsi minčių mišinys kūne, jaučiamas kaip emocijos ir pojūčiai. Aš nejaučiu, tarsi būčiau niekas. Aš jaučiuosi kaip aš. Bet aš tiksliai nežinau kur! “</i><br />
<br />
<b>Surask tą gyvumo, suvokimo, esaties, būties jausmą, tai tikras jausmas. Bet etiketė ant jo - “aš”- sukuria tikėjimą, kad esi atskiras subjektas. Tai nėra tikra. </b><br />
Patikrink ar tas jausmas, pojūtis vis dar egzistuoja be tos etiketės. Jeigu šį jausmą tu apibūdini etikete Eva, ar jis tampa atskiru subjektu, esybe?<br />
<br />
Pojūtis nėra “aš”. Jį sukuria tikras pojūtis + etiketė.<br />
<br />
<b>Jeigu pažvelgtum į etiketę “Universitetas”, į ką ji rodo? Pastatai, auditorijos, žmonės, kompiuteriai, knygos, daiktai, visa krūva jų, bet ar iš tiesų yra universitetas? Tai tik konceptas praktiniam naudojimui, bet ar jis egzistuoja be šio simbolio?</b><br />
<br />
Ar gali matyti, kad kūnas, smegenys, pojūčiai, mintys, jausmai patiriami atskirai? Ar yra komandų centras, valdytojas visų šių sistemų po šia atikete “aš”, ar tai tik simbolis, konceptas patogumo dėlei?<br />
<br />
<b>Pojūčiai nepradings. Nebus jokios staigios mirties, o tiesiog atpažinimas, kad atskiras “aš” yra viso labo mintis, neegzistuojanti tikrovėje.</b><br />
<b><br /></b>
Parašyk, kas kyla. Ištyrinėk pojūčius, kiekvieną atskirai, ar yra koks nors “aš” kuriame nors iš jų?</div>
<div>
Siunčiu meilę.<br />
<br />
<b>Eva:</b><br />
<i>“Užmerkusi akis paklausyk garsų, pajusk gyvumą ir pamatyk, ar gali rasti liniją tarp čia ir ten. Ar yra erdvėje taškas, kuriame kyla garsas?”</i></div>
<div>
Ne, nėra jokios linijos. Tai “manyje” - jokios distancijos. Ir tai tiesiog YRA.</div>
<div>
<br />
Visiška paslaptis.<br />
<br />
<i>“Atmerktomis akimis pažvelk, ar yra linija tarp vidaus ir išorės.”</i><br />
<br />
NĖRA JOKIOS LINIJOS! Tik pojūčių variacijos, kuriančios manymą jog yra, bet pažvelgus tiesiogiai, realybėje to nėra. “Vidus - išorė” Neturi jokios prasmės. Kas yra viduje ir kas yra išorėje yra viduje! Visa tai kažkaip kartu - nedaloma visuma. <br />
<br />
<i>“Ar tu gali išjungti matymą ir vėl jį įjungti?”</i><br />
<br />
Ne, jis nepajudinamai “tvirtas”, netgi judesyje. Tarsi tvirtumas matyti save nebūtų atskirtas nuo to, kas matoma. Galima pabandyti peiliu jį supjaustyti, bet tai bus tas pats, kas bandyti perpjauti orą. Netgi kuomet akys užmerktos, ten yra kita matymo dimensija. Matymas nedingsta. Jis jaučiamas tarsi gyvumas. Kaip galima atskirti gyvumą nuo matymo? Jis gyvas.<br />
<br />
Akimirkai pakilo baimė, kuomet paaiškėjo, kad tai visiškai toli už ribų , ką “aš” maniau esant. Mintys ruošiasi sakyti: Kaip čia yra, kad tai … ar kažkas yra? Kas žiūri ir mato? Kas tai daro? “ Protas bijo žinoti, kas tai yra. <br />
<br />
Daugiau baimės pakyla ties mintimi, kuri sako, kad protas praras kažką - praras savo funkciją (kaip juokinga!), jeigu jis pamatys, kas iš tiesų yra! Bet kažkas žino, kad tai netiesa ir nori radikaliai pasinerti į šį diskomfortą, kuris jaučiasi neprisirišęs prie minties ar emocijos tais įprastais būdais - o galbūt, tiesiog tai jaučiasi kaip nežinomas intensyvus, neramus smalsumas. Tai jaučiama tarsi tiesioginis panirimas į šią laisvę, bet protas toliau bando laikytis. <br />
<br />
<i>“Ar matai tai, kas nematoma?” </i><br />
<br />
Šis gilus gyvas matymas, “mato” kad yra nematoma, bet šis matymas niekuomet nedingsta. <br />
<br />
Jis kažkaip atskiras - bet kartu, tuo pačiu, yra neatskiriamas nuo to, kas matoma ar nematoma. <br />
<br />
Tai suvokiama kaip Intelektas arba pats žinojimas, ko vėl, negali atskirti nuo matomo ar nematomo - tai tas pats kas su matomu, kuris negali būti atskirai nuo nematomo, kadangi jis jaučia save ta pačia vienoda visuma. <br />
<br />
Yra pojūtis, kad šis gilus gyvas Savęs matymas yra begalinis, ir fizinė išraiška, to, kas matoma, yra taip pat vienas iš begalybės “dalykų”. Tiesiog begalybė sraute - judesy. Kylanti ir sugrįžtanti į nematomą Visumą. <br />
<br />
Taigi taip. Šiuo būdu, netgi nematoma yra “matoma”. <br />
<br />
Tu negali nieko ištraukti iš savęs. Viskas YRA SAVYJE. Matant save pažįsti Save.<br />
<br />
Aš matau, kaip Eva stengiasi įeiti, sugriebti visa tai, ir suprasti, o tuomet prasideda sumaištis. Jeigu Eva ir sumaištis kyla, tai tiesiog iškyla ir vėl grįžta į šį GYVĄ ŽINANTĮ MATYMĄ. <br />
<br />
Prasminga yra tiesiog leisti tam grįžti atgal nesikabinant į tai tarsi visa tai būtų galutinė realybė ar tiesa, o traktuoti tai tarsi tai yra dar vienas kylantis reiškinys Matyme, kuris yra tik dalis visumos - o ne visa tiesa. <br />
<br />
Neturiu supratimo. <br />
<br />
(Kasau galvą)<br />
<i><br />“Kuomet atlieki paprastą užduotį - pavyzdžiui, plauni indus, ar ten yra veikėja?” </i><br />
<br />
Tai buvo tikras iššūkis. Kuomet dalyvauju veiksmuose, matau, kad ten vyksta gana daug veikė-jiškumo. Bet tuo pačiu tai neturi prasmės, nes aš matau, kad reiškiniai tiesiog vyksta, ir kažkuriuo metu tarsi kreditu ateina idėja ar mintis, jog tai aš tai darau. Aš praleidau tam didelę laiko dalį. Mąsčiau apie kažką, ką man rodos, Steven Levin pasakė : “Kas kelyje ir YRA kelias! “ :)<br />
<br />
Kai sėdžiu ir esu giliam tavo klausimų tyrinėjime, ar tiesiog būnu rami ir giliai panirusi į gyvą patyrimą, tai nėra sunku. <br />
<br />
<i>“Ar yra kažkas, kaip taškas erdvėje, kas plauna indus?“</i><br />
<br />
Tai jaučiasi, o ne daroma. (kas yra taip gražu, kad galėčiau būti tame visą dieną !)<br />
<i><br />“Be etikečių, be pavadinimų tam, kas vyksta, kas gi vyksta? Pajusk tai.“</i><br />
Mano pirma reakcija kai pamačiau tai, ką pamačiau, aš tiesiog riaumojau iš juoko.<br />
<br />
Protas tiesiog suskaido viską į iliuzines dalis. Bet TAI VIENTISA!<br />
<br />
Galutinumas yra idėja! Baigtumas yra koncepcija!<br />
<br />
Gyvybė yra vientisas srautas. Vienas dalykas pereina į kitą. <br />
<br />
Kai sėdžiu čia, kas yra patiriama, tai kylantys ir krentantys pojūčiai. Vienas pojūtis pereina į kitą, (bet niekuomet nėra atskiras nuo Visumos). Vienas pojūtis gali būti patirtas kur kas giliau, išskiriamas ar sulaikomas (pagaunantis daugiau dėmesio), bet po to tiesiog krenta atgal į pojūčių simfoniją - patirtį. Skirtingi tonai ar instrumentai, kurie dalyvauja ar iškyla muzikos dalyje, iš tiesų tiesiog gražiai sulyginami. Pojūtis “aš” šiame momente, kuomet pažiūriu į tai iš arčiau, yra matomas kaip dalis šių pojūčių simfonijos (šiuo metu labiau prieinama patirtis, kai esu ramioje gyvo patyrimo erdvėje).<br />
<br />
Siunčiu meilę atgal.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjBTcMJE5Ji4sVnNv8SGnL0OE531fNLLSQvEhZwr1iR76yeSOAmgDdC8KmmOgJsgEGumDNboIwVdFOAdD8cg8nQhvrEYWwCbzrBgzAvdCCAlJIo8P37sl8zad6kXRzUVBR_pT4FJ4sXxJg/s1600/DSC00478.JPG" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="1600" data-original-width="1114" height="400" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjBTcMJE5Ji4sVnNv8SGnL0OE531fNLLSQvEhZwr1iR76yeSOAmgDdC8KmmOgJsgEGumDNboIwVdFOAdD8cg8nQhvrEYWwCbzrBgzAvdCCAlJIo8P37sl8zad6kXRzUVBR_pT4FJ4sXxJg/s400/DSC00478.JPG" width="277" /></a></div>
<br />
<br />
<br />
<i>Ačiū Jolitai Žilionei už pagalbą verčiant iš anglų kalbos.</i><br />
<i><br /></i>
<i><a href="http://issilaisvinimas.blogspot.com/2018/09/as-tiesiog-pamirsau-kad-as-yra-iliuzija_18.html">Antra dalis</a></i><br />
<br /></div>
Ilona Ciunaitehttp://www.blogger.com/profile/16137344356050754749noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-8331088711005537751.post-23371635158299346792018-08-04T11:11:00.000+03:002018-08-04T11:11:08.445+03:00Etiketės<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiOaDzXCdxvV0FNDCg4YSGMr0YiRRxQE5QCGFNMm5uHPwNwOYzqmk-wVI92Sr6jGgNlCCAy853ufSyKT-9HHPrEVK9amobjuKI6v1ZPBCrbPD3yplYTxP42rgeKQ7UJV0w8okRCJZITynI/s1600/baby.jpg" imageanchor="1" style="clear: right; float: right; margin-bottom: 1em; margin-left: 1em;"><img border="0" data-original-height="500" data-original-width="500" height="400" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiOaDzXCdxvV0FNDCg4YSGMr0YiRRxQE5QCGFNMm5uHPwNwOYzqmk-wVI92Sr6jGgNlCCAy853ufSyKT-9HHPrEVK9amobjuKI6v1ZPBCrbPD3yplYTxP42rgeKQ7UJV0w8okRCJZITynI/s400/baby.jpg" width="400" /></a></div>
Būdami mažais vaikais mes mokomės kalbėti naudodami žodžius lyg etiketes. Bent jau aš tai prisimenu. <br />
<br />
Mama klausdavo manęs - kas čia?<br />
Aš atsakydavau - čia namas.<br />
Tai yra mašina.<br />
Tai yra langas.<br />
Čia aš.<br />
<br />
-O kur tavo nosis?<br />
<br />
-Čia mano nosis, - ir aš paliesdavau ją...<br />
<br />
Aš išmokau suteikti etiketes daiktams ir patyrimams bei išbandydavau savo bei savo tėvų kantrybės ribas mėtantydama daiktus, sakant ne, priešindamasi auklėjimui. Jūs žinote tą mažą protestuojantį amžių, jeigu turite vaikų.<br />
<br />
Taigi aš išmokau kalbą ir pradėjau ją naudoti, bendraujant su kitais. Vienas svarbiausių žodžių buvo “aš” ir “mano” - tai MANO, o ne brolio žaislas.<br />
<br />
Niekas man nesakė, jog žodis “aš” yra naudingas tik bendravimui su kitais. Be kitų, nėra jokio “aš” , be “aš “ kitų taip pat nėra. <br />
<br />
Kažkaip šis tikėjimas į “aš”, kaip į atskirą individualią būtybe, tapo stipriu centriniu įsitikinimu visame kame. Lygiai taip pat, kaip ir įsitikinimas, jog žemė yra visatos centras, “aš” tapo <i>mano</i> pasaulio centru. <br />
<br />
Tai tęsėsi iki kol vieną kartą į tai atidžiai nepažiūrėjau. Iš tiesų užteko tik vieno žvilgsnio, keleto sekundžių ir visas savęs ieškojimas buvo baigtas. Staiga viskas tapo aisšku, atsakymas į klausimą “kas aš esu?” buvo pamatytas kaip kosminis pokštas. <br />
<br />
Nėra jokio “aš”, nėra to atskiro “aš”, kuris patiria gyvenimą, o tik pats patyrimas be subjekto. Tik tai. Visuomet čia ir dabar.<br />
<br />
Jeigu nori tai patikrinti, padaryk šį mažą eksperimentą, kuris neužims daug laiko. Tau reikės 20 minučių bei lapo popieriaus ir rašiklio.<br />
<br />
<br />
<b>Šis pratimas vadinasi Etiketės, vien jo gali pakakti permatant kalbos strukturą ir tai kaip kalba kuria iluziją. </b><br />
<br />
Pirmiausia išrašyk, ką tu jauti ar patiri šiuo momentu, naudojant žodžius “aš” ir “mano”. Aprašyk tik tai kas vyksta dabartiniam momente, jokių praeities ar ateities fantazijų momentų. <br />
<br />
Tarkim - <br />
<br />
<i>Aš guliu lovoje. Aš girdžiu lietų, aš rašau šiuos žodžius. Mano koja panižo, aš pasikasau… </i><br />
Daryk tai 10 minučių. Stebėk kūną, kaip jis jaučiasi, ar ten yra kokie nors pojūčiai- susitraukimo ar atsipalaidavimo?<br />
<br />
Sekančias 10 minučių apibūdink viską nenaudojant žodžių “aš”, “mano”. Tiesiog aprašyk savo patyrimus naudojant žodį <i>vyksta</i>. Tarsi šnekėtum iš šalies, stebėdamas vyksmą, kuris atsitinka savaime. <br />
<br />
<i>Vyksta laukimas sekančios minties, vyksta rašymas, vyksta kvėpavimas, mirkčiojimas, vyksta lietus, vyksta garsai... Vyksta sėdejimas ir taip toliau.</i><br />
<br />
Vėl - stebėk, kaip jaučiasi kūnas?<br />
<br />
O dabar palygink abu šiuos būdus aprašyti patyrimą - ar kažkuris yra teisingesnis nei kitas? Jeigu taip, - kuris? Kas čia vyksta be etikečių? Ar etiketės įtakoja patyrimą , ar tiesiog jį aprašo? Ar tam kas vyksta svarbu, kokiais žodžiais tai apsakoma? Ar žodis aš ką nors daro, kad tai kas vyksta įvyktų?<br />
<br />
Palygink kaip jautėsi kūnas, kas jam labiau patiko? Tavo kūnas žino. “Aš” yra etikėtė, o ne patyrėjas. Ne mąstytojas, darytojas, ar lietaus klausytojas. “Aš” nėra tas, kuris mirkčioja akis, nėra tas, kuris kvėpuoja, tai tiesiog žodis, naudojamas bendravimo patogumui, kalbos sudedamoji dalis.<br />
<br />
Kuomet vyrauja įsitikinimas, kad “aš” egzistuoja, protas susipainioja, o kūnas įsitempia. Labai paprasta atsipainioti - grąžink dėmesį atgal į dabartį ir pažiūrėk vėl - ar yra tas “aš” už žodžio “aš”?<br />
<br />
Gyvenimas vyksta. Žiūrėjimas vyksta. Pasimetimas istorijoje vyksta. Ir tai vyksta su ir be etikėtės “aš”.<br />
<div>
<br />
Ir pažiūrėk, ar kas vyksta ne automatiškai? Ar iš vis yra koks gyvenimo dirigentas, kažkas kas tampo lėlės virveles?<br />
<br />
Ir pamąstyk ar mums iš tiesų reikia vergauti etiketėms? Galų gale, etiketės tik nurodo į patyrimus. Tai ne tai kas tu esi.<br />
<br />
Taigi istorija tęsiasi, toliau veikėjai daro ką jie paprastai daro, rolė toliau vaidinasi, filmas tęsiasi. Tik tikėjimas istorija nukrenta.<br />
<br />
Istorija yra kur kas malonesnė be egzistencinės baimės, kad kažkas gali “man” atsitikti. Kai tik aiškiai pamatoma, jog nėra jokio “aš”, pasitikėjimas, malonė, bebaimiškumas, ramybė tame, kas yra, pradeda šviesti kai baimė prarandama. Atrodo, tarsi iš naujo prasidėjo gyvenimas, nes viskas matoma šviežiai, be senų filtrų, kurie iškreipė vaizdą.<br />
<br />
Tiek daug emocinio skausmo, toks stiprus noras grįžti namo, kai namai yra tai, kas yra. Čia ir dabar- žemiau visų etikečių. Čia, laukiantys būti atpažinti.<br />
<br />
Kad tai pamatytum, žiūrėk, ne galvok, tik žiūrėk. <br />
<br />
<br />
<br />
<div style="text-align: center;">
Susijęs straipsnis <a href="http://issilaisvinimas.blogspot.com/2018/07/kalbos-isdaiga.html">Kalbos iždaiga</a> </div>
</div>
Ilona Ciunaitehttp://www.blogger.com/profile/16137344356050754749noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-8331088711005537751.post-43436451384138093692018-08-02T17:33:00.000+03:002018-08-02T17:33:05.031+03:00Mąstymas<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
</div>
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjZDkiHYKhrEu-a9c1-2WNyWgEYYniNqBnRlAo_yNJt4Quf94w7Rl-FHUwIoh9skGGc7Qf8H21CryVu85-BXFeoBhQ6wXf51D57tqjLlsMl7zNrOARVW3sPcXyDNweYf9hTpkx9bHR-9gE/s1600/DSC_2634.png" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="1600" data-original-width="1066" height="400" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjZDkiHYKhrEu-a9c1-2WNyWgEYYniNqBnRlAo_yNJt4Quf94w7Rl-FHUwIoh9skGGc7Qf8H21CryVu85-BXFeoBhQ6wXf51D57tqjLlsMl7zNrOARVW3sPcXyDNweYf9hTpkx9bHR-9gE/s400/DSC_2634.png" width="265" /></a></div>
<i>Man tenka kalbėti su daugeliu žmonių apie mąstymą ir panorau pasidalinti kai kuriomis idėjomis. Žinoma, visa tai yra subjektyv</i>u.<br /><br /><i>Bendraudami, mes keičiamės informaciją naudodami kalbą ir žodžius. Mintys yra informacijos vienetai, ir kuomet žiūrime į mąstymo procesą, jis išreiškiamas žodžiais, tarsi kažkas sėdėtų jūsų galvoje ir kalbėtų. </i><br /><br />Bendrai yra priimta, jog šis balsas ateina iš “manęs”, tarsi “aš” galvočiau šias mintis ir veikčiau jų pasekoje. Tas “aš” yra kaip ir minčių centras, aplink kurį sukasi visa istorija “apie mane”. Taip kalba šis balsas.<br /><br />Žmonės girdėję, jog jeigu tik sustabdytum mąstymą, viskas būtų patiriama kur kas giliau, gyviau ir jie būtų labiau sąmoningesni. Manęs klausia kaip sustabdyti visa ko ženklinantį, nesibaigiantį minčių srautą.<br /><br />Žmonės bando įvairius dalykus - meditaciją, sutelkia valios jėgas ir visumoje nekenčia nuolat skambančio balso.<br /><br /><b>Bet mąstymas nėra blogas dalykas. </b><br /><br />Mintys nėra problema. Problema yra galvojimas, kad mintys yra problema. Matai? Tai uždara kilpa.<br /><br />Mąstymas yra nekaltas ir puikus įrankis praktine prasme, o taip pat meninė išraiška pramogų pasaulyje. Tai dalis patyrimo, dalis visumos, ir nereikia norėti jo atsikratyti. Ir jūs neatsikratysite jo, pabandykite pasėdėti valandą ar bent pusę valandos nemąstydami ir pažiūrėkite, ar pavyks.<br /><br /><i>Tikėjimas minčių teisingumu, rimtai jas priimant už tiesą, vadinasi įsitikinimu. </i><br /><br />Tikėjimas - tai mintys, sutinkančios su pasikartojančiomis mintimis, save palaikanti sugrįžtančių minčių kilpa, kuri lieka sistemoje iki tol, kol nebus tinkamai ištirta. Kas atsitinka tinkamai ištyrus? Pažiūrėk…<br /><br />Mintys yra tarsi etiketės, jos aprašo ir interpretuoja patyrimą, o mintys, kuriomis tikima, sukuria įtampas ir pasipriešinimą, prisirišimus.<br /><br />Mintis “aš” sukuria tikėjimą mąstymo ir veiksmo veikėju. Bet “aš” yra tik mintis , kaip ir bet kuri kita, ne “aš” mąsto. Mąstymas nėra tai, ką daro “aš”, jis vyksta savaime. Taip kaip lietus nekuria lijimo, o tiesiog lyja.<br /><br />Mintis nekuria patyrimo, o tik aprašo jį. Ji apgaubia ir nuspalvina patirtį. Tai yra visiškas nesusipratimas, jog yra “aš” , kuris mąsto ir “aš”, kuris leidžia viskam atsitikti.<br /><br />Jeigu, vietoj to, kad stebėtum praplaukiančius debesis danguje, nuspręstum, jog čia neturėtų būti šio debesies ir pabandytum pakreipti jo judėjimą, tai būtų beprasmiškas energijos eikvojimas. Kartą ar du aš patyriau, jog pakreipiau debesis danguje ir pasirodė saulė, ir tai miela istorija, kurią sau pasakočiau. Bet ar tai tiesa?<br /><br />Taigi, užuot kovojus su mintimis, ar nekentus šio automatinio aprašymo proceso, <b>dėkok jam. </b><br /><br />Rimtai, dėkok mintims už tai, kad jos ateina, tiesiog tariant, - <i>prote, aš tave myliu, tu esi toks didis protas, taip uoliai man dirbi. Iš tiesų tave vertinu. Tu esi puikus, nuostabus, nekaltas protas!</i><br /><br />Vietoj to, kad priešintis tam, kas vyksta, pasuk rodyklę 180 laipsnių kampu ir pažiūrėk, kas atsitiks.<br /><br />Aš nesakysiu, pažiūrėk, kaip tai suveiks tau. Viena aišku - protas atsilieps. Ir tu gali kalbėti su juo, kaip su vaiku. Netikėk tuo, ką aš tau sakau, patikrink kaip tai veiks tau.<br /><br />Kuomet pastebi mintis, sakančias, kas turi ar kas neturi vykti, kurios yra lyg piktžolės tavo minčių darže, sustok ir pamąstyk, ar priešinga tam, ką galvoji, kad turi būti, - taip pat gali būti tiesa? Šios mintys sukuria daugiau minčių apie tai, kas yra blogai, pastebėk jas.<br /><br />Kuomet tai, kas turėtų būti, yra išsiaiškinta, paieškok norų. Jie yra aptinkami šiose konkrečiose srityse - saugumo, kontrolės ir priėmimo. Norai taip pat yra piktžolės, bet juos kur kas sunkiau paleisti, taigi teks praleisti dieną ar keletą, skirti tam laiko, sugauti tą žodį “noriu” kiekvieną kartą, kai jis ištariamas arba galvojamas.<br /><br />Tiesiog pastebėk, kokioje situacijoje jis pasirodys. Nereikia sekti paskui šią mintį, tiesiog atpažink jos vyksmą. Ir tuo pačiu padėkok norams už pasirodymą. Tai normalu norėti tai, ko nori. Ir nereikia nieko dėl to daryti.<br /><br />Pavadinau “reikia” ir “noriu” piktžolėmis, nes šio tipo mintys pasižymi dideliu plėtros potencialu, ir jeigu duodi joms dėmesio, jos labai greitai išauga į milžinišką kiekį minčių.<br /><br />Šios mintys yra pagrindas prisirišimams. Mintys iššaukia jausmus. “Reikia” yra susiję su lūkesčiais o lūkesčiai trukdo matyti kas yra. Norai sukelia trūkumo jausmus ir iškreipia vaizdą.<br />
<div>
<br />Tai ne apie tai, jog šios mintys neaplankys, jos ateis iki kol nukris pačios ar bus patikrintos. Šios mintys gali būti pakviestos, nes jos gali parodyti vis dar esančius apribojimus ir draudimus sistemoje.<br /><br /><i>Apibendrinant, vietoj bandymo atsikratyti minčių, pakviesk jas. Vietoj laikymosi už “turėčiau”, paleisk tai, pastebėk norus ir gerbk protą.</i><br /><br />Aiškumas ateina kuomet patyrimo aprašymas matomas kaip dalis patyrimo. Mąstymas nėra visas patyrimas, visas patyrimas įskaito pojūčius bei jausmus. Jeigu mąstymui atiduosite visą dėmesį, kita dalis patyrimo yra prarandama. Ir toliau gyvenate galvoje, paskendę mintyse, analizuodami ir nesibaigiančiai bandydami kažką PROTINGO. Tai sunku.<br /><br />Įsivaizduok, kad gauni dovaną, įvyniotą gražiame dovanų popieriuje, ir viskas, kam atiduodi dėmesį, ką matai ir vertini yra tas vyniojamas popierius. Dovana ignoruojama, o į popierių sutelkiamas visas dėmesys ir esi taip prisirišęs prie popieriaus, kad netgi nematai dovanos. Po to gauni naują dovaną, vėliau dar kitą, tačiau tu matai tik popierių.<br /><br />Aiškus protas nemaišo aprašymo su realiu patyrimu, žodžių su daiktais, žemėlapio su teritorija.<br /><br />Rūkas, uždanga, trukdanti pamatymui - tai aprašymai, etiketės, kurios priimamos kaip pagrindinis patyrimas. Tylus patyrimas per jausmus ir pojūčius yra paliekamas gilumoje, nepastebėtas, ignoruojamas. Taigi gyvenimas nėra patiriamas pilnai ir turtingai, nes gyvenama istorija apie dabarties momentą užuot išgyvenus dabartį pilnai ir gyvai visais pojūčiais.<br /><br />Pastangos būti dabartiniam momente išeikvoja didelį kiekį energijos. Pastebejimas yra lengvas.<br /><br /><b>Paprasčiausias testas:</b> paimk kažką iš savo aplinkos ir pauostyk, bet ką, kas yra čia dabar po ranka, įkvėpk aromatą. Sulaikyk tai, pajusk, išgyvenk tai. Uostyk tą daiktą 2 minutes, duok sau laiko tai patirti, nekreipk dėmesio į aprašymus, pajusk pojūčius. Ir po dviejų minučių, pilnai aprašyk tai žodžiais. Ar yra skirtumas tarp patyrimo ir aprašymo? Bet palauk, patyrimo aprašymas taip pat yra patyrimas.<br /><br />Mąstymo patyrimas yra realus. Toks pat kaip uostymo patyrimas bei kiti pojūčiai. Susipainiojimas ateina kuomet dėmesys įsitraukia į minčių turinį ir nuklysta nuo tiesioginio pilnatvės patyrimo.<br /><br />Taigi, jeigu nukreipsi dėmesį čia ir pažiūrėsi giliau, mąstymas vyksta, jis yra apie patyrimus ir pats savyje jau yra patyrimas. Dovanų popierius irgi yra dovanos dalis.<br /><br />Regėjimas, klausymas, ragavimas, lietimas ir užuodimas yra penki atskiri kanalai, kuriais ateina informacija. Mąstymas yra tai, kas suteikia jai prasmę, interpretuoja ir aprašo tai, kas vyksta, sudeda visa tai į ISTORIJĄ. Naudingai ir praktiškai. </div>
<div>
<br />Kai kurios mintys iššaukia jausmus, kas yra dar vienas patyrimo kanalas. Tai širdies kanalas. Kuomet proto ir širdies darbas vyksta harmoningai, vyrauja džiaugsmas ir ramybė, atvirumas ir plėtimasis.<br /><br />Kuomet širdis yra uždara ar įskaudinta, protas “imasi darbo”, stengdamasis apsaugoti tai, kas turi būti apsaugota pasitelkiant ištikimą draugą - baimę. Atsiranda daug darbo protui, ir jis tampa labai užsiėmęs. Jis netgi išvargina save iki tol, kol išsijungia.<br /><br />Protas galvoja, kad jis turi viską suprasti ir kontroliuoti. Nes mano, jog tai jo darbas. Jis taip mano. Bet ar tai tiesa? Ar tikrai protas atsakingas už gyvenimą?<br /><br />Kuomet protas atsipalaidavęs, puiku, jis tarsi džiaugsmingas šuniukas - smalsus, nekaltas, žaismingas ir linksmas, arba tylus ir ramus. Tik protas bijo atispalaiduoti, nes tai reikštų prarasti savo darbą - visatos mikrovaldymą. Tarsi jis iš tiesų tą darytų.<br /><br />Tai tokia paslaptinga išraiška… Galima sakyti - susukta...<br /><br />Nesusipratimas, jog protas yra pagrindinis ir svarbiausias patyrimo kanalas yra čia tol, kol pamatoma, kad niekas nekontroliuoja to, kas yra. Tai vyksta. Gyvenimas vyksta savaime, tiesiog todėl, įskaitant ir mąstymą. Įskaitant mąstymą apie tai, kaip “aš” viską valdo. Iš tiesų nėra mąstytojo ar veikėjo, taigi niekas nekontroliuoja. Gyvenimas teka, kaip jam patinka, išsireikšdamas įvairiomis formomis, but nei viena forma nėra atskira nuo gyvenimo tėkmės.<br /><b><br />Būk švelnus protui. Leisk jam žinoti, jog vertini jį. Ir leisk jam lėtai pasitraukti iš tariamos visatos valdytojo pozicijos. Tuomet jis sugrįš į nekaltumą, taps kūrybingas, smalsus ir džiaugsmingas. Ir tau nereikės stengtis jo užgniaužti.</b><br /><br />Mylėk protą ir būk švelnus jam. Nors vieną dieną vertink jį ir pasakyk TAIP tam balsui galvoje. Švelnumas ramina ir veda į atsivėrimą. Pažiūrėk, kokį pokytį tai atneš.<br /><br />Jeigu pabandysi ir tai padės, pasidalink šiuo straipsniu su draugu ...</div>
Ilona Ciunaitehttp://www.blogger.com/profile/16137344356050754749noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-8331088711005537751.post-37414576609929369072018-07-29T09:00:00.000+03:002018-07-29T09:00:08.202+03:00Baimės jausmasBaimė pasireiškia kaip intensyvus jausmas- lyg elektros srovė perbėga kūnu ir išmuša šaltas prakaitas. Šitas jaumas pažįstamas ir su niekuo nesupainiojamas. Lyg paspaudus mygtuką, baimė suveikia nuo žodžio, minties, garso, vaizdinio stimulo, kvapo, skonio ar prisilietimo. Tas staigus susitraukimas įvardijamas kaip baimė. Tai nemalonu ir gali sukelti grandinę jausmų reakciją. Baimė jaučiasi kaip stiprus NE bet kam, kas jį sukelia. <br /><br /><img src="https://lh3.googleusercontent.com/liuPJFLO5kM3oZ0GeuMCYgMPbm4osx-bIrYu2xnJm8u1sMBBPY3j2_O3IYLWah_0tS2ahx5vSZU5hwnmYX_E4ms54iIAoywV3EBXURaGVB8lTWfyC7oX4XIwtmcihi6m_sUCHscT" /><br /><br />Sekundę įsivaizduok: esi dykumoje, plačioje atviroje erdvėje. Vaikštinėji ratais valandų valandas. Įkopi įkalnėn ir pamatai duris. Jos čia pat, labai realios ir atrodo, kad užrakintos. Jokio rakto aplink, jokio rakto tavo kišenėje. Durys nejuda, neatsiveria, jos tiesiog čia. Tu esi suglumęs ir negali judėti pirmyn. Taigi tu įsitaisai šalia jų, mąstydamas, svarstydamas, baimingai stengdamasis įspėti - kas gi už jų? Atrodo, jog durys slepia kažką, ką tau svarbu pamatyti. <br /><br />Tuo tarpu užraktas tasi juokiasi iš tavęs, atlikęs savo išdaigą, sukeldamas vaizdinį, tarsi už durų yra kažkas, ką svarbu apsaugoti. <br /><br />Bet yra kitas kelias atrasti, kas gi yra už tų durų. Nereikia jų atrakinti, stumti tol, kol atsivers, o tiesiog - žengti keletą žingsnių ir, apėjus duris, pažiūrėti - kas gi yra už jų? <br /><br />O ten nieko. Tiesiog nieko ten nėra! Aplink tik dykuma, durys joje, bet jos ne kliūtis.<br /><br />Taigi, baimė jaučiasi ir veikia kaip durų užraktas. Jis neleidžia judėti pirmyn. Jeigu jaučiasi nesaugu, tai signalas atsitraukti, perspėjantis apie pavojų - realų ar įsivaizduojamą. Jausmas gali būti toks stiprus, jog gali surakinti ir neleisti mąstyti ar veikti.<br /><br />Aš išmokau žvelgti kas yra už baimės stebėdama Pamelos Wilson darbą su žmonėmis, kuomet ji atpalaiduodavo juose senas įtampas ir baimes. <br /><br /><i>Baimė yra jausmas. Jo nereikia bijoti, tiesiog pastebėti, pajusti. Savyje jis nėra nei geras, nei blogas. Jis tiesiog atlieka savo darbą, apsaugodamas “aš” struktūrą. Šio įsitikinimo centre visuomet yra šis ypatingas tikėjimas savimi kaip asmeniu, atskiru subjektu, gyvenimo suvokėju, valdančiu savo pasirinkimus. </i><br /><br />Kuomet baimės mechanizmas suveikia ir pereina į veiksmus, reakcijos gali būti nenuspėjamos.<br /><br />Egzistuoja daug technikų ir būdų kaip elgtis su baime, bet pabandyk šį tą kitokio.<br /><br />Pripažįstant baimės buvimą, kuomet ji pasirodys ir suvokiant, kad baimė čia - <i>padėkok jai</i>. Padėkok jai už tai, kad ji atėjo. Leisk jai būti čia minutę kitą. Pamatyk, jog tai yra normalu, kad ji čia. Nusilenk jos garbei.<br /><br />Tuomet pažvelk, kas yra už jos. Kas ten yra? Ar kas nors pasirodo? Ar yra kažkas už jos?<br /><br />Lygiai taip, kaip ir užrakintos durys dykumoje, tu gali pažvelgti iš kitos pusės. Viskas, ko reikia, tai žvilgtelti, vedamam smalsumo, kas gi yra už tų durų.<br /><br />Šiuo būdu tau nereikia skverbtis į jausmą, analizuoti jį be galo… Vietoj to - pažiūrėk, kas slepiasi ten, už šio intensyvaus pojūčio.<br /><br />Jeigu baimė per didelė, yra būdai ją sumažinti. Aš rekomenduoju EFT (liet. ELT, emocinės laisvės technika) ar bet ką, kas tau tinka. Kai kurie žmonės šiame procese patiria daug baimės, kai kurie visiškai nieko. Nėra jokios taisyklės. Jeigu jauti baimę, pripažink ją, jeigu ne, tuomet neieškok jos. <br /><br />Iš tiesų nėra nieko, ko reikėtų bijoti. Niekas neištirps, neišnyks, nenumirs ar nebus pažeista. Tai saugu. Giluminių įsitikinimų tyrinėjimas visiškai nieko nepažeidžia. Nukrenta tik melas. Melas, kuris iškreipia vaizdą, laiko įtampą, baimę, kentėjimą. Tai gali jaustis kaip praradimas, bet nėra nieko vertinga, ką čia reikėtų saugoti. <br /><br />Kitais žodžiais tariant, niekas nesiliaus būti tuo kas jau yra. Įsitikinimai, kurie daugiau nebetarnauja, yra nereikalingi ir visiškai normalu paleisti praeitį ir pažvelgti šviežiomis akimis.<br /><br />Aplenkti baimę, susidraugaujant su ja, naudojant ją tarsi švyturį rasti vietas, kurias reikia išvalyti nuo senų įsitikinimų, - tai kitas būdas sąveikauti su baime. Galų gale, juk ji atliko tokį svarbų darbą ir nusipelnė pagarbos.<br /><br />Taigi pažiūrėk, kas yra už jos? Kam kyla grėsmė? Gali rasti vieną ar kelis dalykus - iš esmės nieko ypatingo, arba kažką, kas nori būti pamatyta. Žiūrėk, kas ten.<br /><br />Kuomet protas pamato, kad ten nieko nėra, apsaugos mechanizmas liaujasi tai saugojęs. Tai gali būti tarsi šokas, bet kas blogo gali atsitikti tam, ko nėra? <br /><br />Iš tiesų, baimė yra draugė. Ji sukuria apsaugą, ir saugo nuo žalos. Bet visos tos idėjos, pasirodančios kaip svarbios, negali būti pažeistos. Įvaizdis “aš” yra pagamintas proto. Tai ne kažkas, kas gali būti pažeistas, išnykti, žūti ar būti pamestas. Tai paveiksliukas vaizduoteje, kurį sukūrė protas ir kurį saugoja baimė. <br /><br />Tarsi protas pats save įpareigojo saugoti savo sukurtą “aš” įvaizdį, pamiršęs pažiūrėti, ar jis iš vis yra. <br /><br />Nebijok baimės jausmo. Tark jam Taip. Sekantį kartą, kai jis aplankys, pažvelk, ką dar matai šiame mechanizme, jausme ir kas jį sukelia? Ištirk tai smalsiai, be baimės. <br /><br />Ilona Ciunaitehttp://www.blogger.com/profile/16137344356050754749noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-8331088711005537751.post-50856227077078173912018-07-27T21:20:00.002+03:002018-07-27T21:20:25.505+03:00Lūkesčiai<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgFQtKJD2ydVTgyeTQDRVuCCti2FmBrjqpzoZP2lJZhwZSj6_Kjgje34UEmwocXPrYmI01XQP7hN2Z7-U-z_pFZOh2oGG3N79Dnlz_WdNohGAqHq8Xhl2TGxcxYGdY406KmddAdUwdFXeA/s1600/IMG_1589.JPG" imageanchor="1" style="clear: right; float: right; margin-bottom: 1em; margin-left: 1em;"><img border="0" data-original-height="1200" data-original-width="1600" height="300" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgFQtKJD2ydVTgyeTQDRVuCCti2FmBrjqpzoZP2lJZhwZSj6_Kjgje34UEmwocXPrYmI01XQP7hN2Z7-U-z_pFZOh2oGG3N79Dnlz_WdNohGAqHq8Xhl2TGxcxYGdY406KmddAdUwdFXeA/s400/IMG_1589.JPG" width="400" /></a></div>
<i>Kokia nuostabi diena pajūryje… Saulė, švelnios bangos, jūros garsai, žuvėdrų klyksmas ir tolimas ūžesio aidas. Taip gera sėdėti paplūdimyje ir tiesiog būti. Šis momentas yra pilnas, nėra kur skubėti, nėra ką planuoti, tiesiog ramybė ir gilus, buvimu gyva pasitenkinimas, kuomet širdis atvira, besiveržianti skleisti meilę.</i><br /><br />Prieš pamatant “aš” iliuziją , pasinerdavau į šią nuostabią būtį, bet tai vykdavo trumpai ir retai, protas tuoj pradėdavo šnekėti ir pasiklysdavo ateities fantazijose. Dabar galiu sėdėti ir tiesiog būti, neįsitraukiant į istorijų pasaulį.<br /><br />Ši ramybė ir grožis yra prieš iškylant mintims, lengvai pastebima. Bet norint čia pakliūti, reikia palikti visi mąstymą, problemas, lūkesčius lygiai taip, kaip nusiauname batus įeidami į namus. <br /><br />Tu gali sakyti, kad lengviau tai pasakyti, nei padaryti, ir, žinoma, esi teisus. Nes netgi jei protas ieško ramybės, pats ją ir užgožia. Tarsi protas jaustų, kad tai reikštų galą minčių srautui, ir galop mirtį jam pačiam.<br /><br />Didžiausia kliūtis pamatyti šį momentą kaip jis yra, yra lūkesčiai. Privalau, neprivalau, noriu, nenoriu, turiu, reikia ir visos kitos piktžolės. Šios mintys įtraukia ir tik joms pasirodžius, jos turi galią įtraukti į istoriją ir štai - ramybė prarasta. <br /><br />Protas kuria lūkesčius, glavodamas, kad tai jo darbas. Tai įprotis, kiekvienas turi lūkesčius, planus ateičiai ir siekiamus idealus. Jeigu neturi tikslų ir lūkesčių, su tavim kažkas juk negerai, tiesa? Tai taip įsišakniję mūsų galvose, kad netgi neįmanoma iškelti šio klausimo - ar mums iš viso reikalingi lūkesčiai? Ar reikalingi lūkesčiai kasdieniniuose reikaluose, praktiškuose dalykuose? <br /><br />Ar bandei įsivaizduoti, koks būtų gyvenimas be lūkesčių? Pirmas dalykas, ką pastebėjau, nėra jokios įtampos ir nuolatinio noro kur nors pakliūti ar pabėgti iš esamos situacijos. Skubėjimas dingsta, ir liaujasi minčių slėgimas apie laiką. Viskas, kas turi būti padaryta, padaroma laiku, nei anksčiau, nei vėliau. Visos tos mintys, ką kažkas pagalvos, jei to nepadarysiu, taipogi nekyla. Nelieka teisinimosi ir atsiprašymų, kurie nuolat kildavo prote. Protas daugiau nebekuria ateities scenarijų, kuriuose ieško sprendimų įsivaizduojamoms problemoms, “kas būtų, jei”. Jis netgi neužsiima tuo, nes šis pratimas neatneša nieko gero, o tiesiog perkelia dėmesį į svajonių pasaulį.<br /><br />Kadaise gyvenau košmaruose: savo mintyse matydavau žmones, sėdinčius ir laukiančius, kol aš padarysiu tai, ko jie iš manęs tikisi ir skubėdavau daryti tai, ko jie prašo, baimindamasi, kad nespėsiu… Ir jeigu nepateisindavau jų lūkesčių (kurie net nebuvo mano), kildavo tas sunkus kaltės jausmas… Esu nieko verta, turėčiau būti kitokia, reikėtų stengtis labiau, turiu save patobulinti… Aaaaa, kaip pabėgti nuo viso šito? Kur Išėjimo ženklas??<br /><br /><i>Visas kentėjimo kalėjimas pastatytas iš nepateisintų lūkesčių.</i><br /><br />Visos laisvės paieškos kyla dėl lūkesčių - kai tik pateksiu “ten”, gyvenimas taps toks lengvas ir paprastas, toks rožinis ir pilnas palaimos, būsiu nuolat ir amžinai laimingas. Ieškojimą lemia lūkesčiai surasti ramybę, stengiantis ištaisyti tai, kas yra ne taip, į tai, kaip tai turi būti.<br /><br />Pasipriešinimas liaujasi kai lūkesčiai nukrenta ir pastebima atvira erdvė. Ieškojimas ir lūkesčiai yra vienas procesas, genamas įsitikinimo, kad kažkas turi vykti kitaip, kad dabar būtum laimingas. <br /><br />Tu gali gyventi rojaus kampelyje ir nepamatyti to, nes protas nuolat svajoja apie kažką kitą. <br /><br />Vienintelis dalykas, kuris reikalingas, yra galvos išvalymas iš pagrindų nuo visų tų brangių lūkesčių. Ir tai išties lengva - pastebėk juos, kai jie kyla, pamatyk kaip jie užlaiko paveiksliuką vaizduoteje “kaip viskas turi būti” lyginant su tuo, KAS YRA. Pažiūrėk, iš kur jie ateina - iš mamos, tavo šeimos, partnerio, vaikų, boso, bendruomenės, banko valdytojo … Ar tai tikrai tavo lūkesčiai? Ar ketini išpildyti šiuos lūkesčius? O kas atsitiks, jei taip neįvyks?<br /><br />Žinoma, čia kils įtampa iš baimės, kad lūkesčiai bus neišpildyti. Liūdesio, graužaties, gėdos, kaltės, kaltinimo, pykčio, nevilties, beviltiškumo, noro numirti jausmai yra artimi lūkesčių draugai. <br /><br />Paleidus šiuos “noriu, “privalau”, “negaliu”, - išnyksta ir jų užtaisai. Jokių lūkesčių, jokios baimės dėl jų neišsipildymo, jokio pasipriešinimo tam, kas yra čia ir dabar. <br /><br />Visų lūkesčių motina yra viltis. Tai garbinamas lūkestis, jog rytojus bus geresnis nei šiandien. <br /><br />Viltis- tai mintis apie ateitį, gimdanti lūkesčius. Viltis tai kažkas, kuo gyvi žmonės. Ir iš tiesų, yra labai malonu matyti, kuomet istorijose ir filmuose viltys išsipildo kaip laiminga pabaiga. <br /><br />Bet, kaip įprasta sakyti Lietuvoje, - viltis yra kvailių motina. Kuo daugiau kažko viliesi, tuo mažiau pastebi dabartį ir nevertini šio momento. Čia ne apie tai, kad reikia praktikuoti dėkingumą, bet apie durų atvėrimą jam tekėti laisvai. <br /><br /><div>
Ach, taip gera tiesiog būti, tas jausmas, kai kyla šypsena ir kutena džiaugsmas. <br /><br />Lūkesčiai yra tarsi debesys, užstojantys gyvenimo džiaugmą šį momentą.<br /></div>
<div>
Jei galvoji, kad nemalonūs pojūčiai nebeturėtų kilti, tuo sakai NE tiems jausmams ir tas pasipriešinimas trukdo jiems pilnai pasireišti. <br /><br />Visi jausmai ir pojūčiai yra gyvenimo dalis ir laisvė juos pilnai išgyventi, patirti viską, ką tik gyvenimas atneša be teisimo, kad kažkas turėtų būti kitaip, yra neįkainojama. Laisvė patirti, jausti, išsireikšti, mylėti yra čia. Tiesiog pažvelk už lūkesčių širmos. Ir jeigu tikiesi pamatyti tik laimingą dalį, tai taip pat kalėjimas. <br /><br /><br /><b>Lengvi žingsniai numesti lūkesčius:</b></div>
<div>
<b><br /></b>1.Išrašyk visus juos lape popieriaus. <br /><br />Ko tikiesi iš ….?<br />Ko nesitiki iš ….?<br />Ko nori iš ….?<br />Ko nenori iš ….?<br />Kas turėtų atsitikti, kad čia ir dabar viskas būtų ok?<br /><br />2. Kapstyk giliau, surask užslėptus lūkesčius ir išrašyk juos taip pat. Atsiverk pilnai ir nuoširdžiai. <br /><br />3. Perskaityk, ką parašei ir pasinerk į tai. Tegul tai būna. Pripažink, jog šie lūkesčiai veikia sistemoje. Tu juos matai, jie daugiau nesislepia.<br /><br />4. Dabar pažvelk savo patyrime, ar ko nors būtent dabar trūksta?<br /><br />5. Suvok, jog niekas nevyksta būtent taip, kaip įsivaizduoji, kad gyvenimas vyksta nepriklausomai nuo to, kaip tu tikiesi, kad jis vyks. Patikrink, ar turi kontrolę tam kas vyksta ir kada vyks?<br /><br />6. Pažvelk, ar tau reikia visų tų lūkesčių ar tiesiog gali juos visus paleisti. Pažvelk iš arčiau, ar lūkesčiai naudingi? Ar kažkas būtų prarasta, jeigu tie lūkesčiai nukristų? Išrašyk viską, kas kyla. Kuomet rašai, protas susikoncentruoja ir yra priverstas pažvelgti iš arčiau. <br /><br /><br />Ir jeigu tai neatneš efekto, tu gali pateikti savo brangius lūkesčius Liberation Unleashed forume ir padirbėti su kažkuo, kol išgryninsi visa tai iki pilno aiškumo. <br /><br />Kaip piktžolės darže, taip ir lūkesčiai gali sugrįžti atgal. Neleisk jiems gadinti spektaklio.</div>
<div>
<br /></div>
<div>
<br /><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjEqo1cT-s2Ta13v25KWmxZkwJY_M9Xlw_FINNTGo7Q4UJPmFIdynM1sheJb4-0KhdYbvU5BkuPMVIudemG8Jg9dh9pehgpNuUqPf-J2JkceOmvOUg15f8IXrURe2u1aC3DrTPm5fDbiMs/s1600/IMG_1770.JPG" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="1200" data-original-width="1600" height="300" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjEqo1cT-s2Ta13v25KWmxZkwJY_M9Xlw_FINNTGo7Q4UJPmFIdynM1sheJb4-0KhdYbvU5BkuPMVIudemG8Jg9dh9pehgpNuUqPf-J2JkceOmvOUg15f8IXrURe2u1aC3DrTPm5fDbiMs/s400/IMG_1770.JPG" width="400" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
</div>
</div>
Ilona Ciunaitehttp://www.blogger.com/profile/16137344356050754749noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-8331088711005537751.post-39118526422157807102018-07-18T19:00:00.000+03:002018-07-18T19:00:01.802+03:00Septintas Žingsnis<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
</div>
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEh6fvxy8wUUqF8j30ZfholVdhW162ZMk9dzWHbb4-AsoGBzDBDksKQnH2F84FC-pEfSvJBg4KQoIG2aubwvQiQfGn1dsrviwNed6FIZDSnjtICxpmx1meuQ0ID1qiS3hShWcuRsAuLRetM/s1600/DSC01983.JPG" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="1600" data-original-width="1067" height="400" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEh6fvxy8wUUqF8j30ZfholVdhW162ZMk9dzWHbb4-AsoGBzDBDksKQnH2F84FC-pEfSvJBg4KQoIG2aubwvQiQfGn1dsrviwNed6FIZDSnjtICxpmx1meuQ0ID1qiS3hShWcuRsAuLRetM/s400/DSC01983.JPG" width="266" /></a></div>
<b>Kritimas</b><br />
<div>
<br /></div>
<div>
Štai čia prasideda visas įdomumas.<br />
<br />
Kai esminis įsitikinimas permatomas, lieka daug pavienių įsitikinimų. Įsivaizduok, tai tarsi kompiuterinė sistema, - jeigu tu ištrinsi kai kurias programas, liks kai kurie failai, lėtinantys sistemos darbą, taigi įprastai jie taip pat ištrinami. Sistema defragmentuojama, sureguliuojama. <br />
<br />
Išrovus pagrindinį įsitikinimą, tai suveikia kaip cunamis mūsų sistemai. Jis palieka po savęs daug griuvėsių, daug numirėlių, kuriais reikia pasirūpinti. Taigi tai, kas norima čia padaryti - tai išvalyti, išvalyti, ir išvalyti kuo daugiau. Laikyk dėmesį tiesoje, tegul visi tie įsitikinimai iškyla paviršiun. Jie kils vienas po kito tam, kad išeitų. Nesipriešink jiems ir nieko nestabdyk. Kai tik pradėsi laikytis kokio nors įsitikinimo, vėl strigsi. Tam, kad nestrigti, reikia juos paleisti. Kam priklauso tie įsitikinimai?<br />
<br />
Aš vadinu šį etapą “Kritimas”, nes viskas, kas netiesa, nukrenta, o tai, kas tiesa, - tiesog įkrenta į vietą. <br />
<br />
Kai kas sako, jog tai užima keletą mėnesių, kiti sako kad ir keli metai - kiekvienam šis procesas vyksta skirtingai. Taigi nėra jokios garantijos kaip ilgai persikrovimas ir subalansavimas truks tavo sistemai. Pasitikėk tiesa kaip geriausiu draugu. Viskas vyksta teisinga kryptim ir teisingu žingsniu. </div>
<div>
<br />
Troškimas pašalinti paskutinį melą iš tavo sistemos yra kitas tavo draugas, taip kaip ir pasirengimas paleisti viską, kas daugiau ne tarnauja. Abejok visais savo brangiais įsitikinimais ir tirk toliau.<br />
<br />
<i>Tai tik pradžia, ne pabaiga. </i><br />
<br />
Tai ne vartai, po kurių “visiems laikams ir laimingai”, tai mažas pirmas žingsnis, labai svarbus, bet ne paskutinis, kad ir kaip manytum.<br />
<br />
Pažiūrėk atidžiai į pačius brangiausius įsitikinimus, arčiausiai širdies, labiausiai branginamus. Tai yra tie, kuriuos iš tiesų turėtum patikrinti iš arčiau. Tu pažinsi juos pagal kylantį pasipriešinimo jausmą. Sek šiuo pasipriešinimu. Jis čia tam, kad pamatytum, jog kažkur yra dar vienas melas, laukiantis kol jį atpažinsi.<br />
<br />
Išvalius įsitikinimus, gyvenimas tampa lengvesnis, jame atsiranda tikras laisvės pojūtis, dėkingumas, lengvumas, pasitikėjimas ir nuostaba. Tai laisvė kiekvienoje situacijoje. Atsiranda laisvė išreikšti save be kaltės, baimės, bijojimo būti neteisiu . Laisvė ne nuo negatyvių situacijų, bet pačiose situacijose. Gyvenimas daugiau nebematomas per “Aš” akinius. Jis plačiai atviras, pasiruošęs tapti ištyrinėtu. Tai ieškojimo pabaiga, bet ne tyrinėjimų pabaiga. <br />
<br />
Kol yra bet koks pasipriešinimas tam kas yra, tol yra ką veikti.<br />
<br />
<br />
<div style="text-align: center;">
<a href="https://issilaisvinimas.blogspot.com/2018/07/pradek-cia-pirmas-zingsnis.html">-1-</a> <a href="https://issilaisvinimas.blogspot.com/2018/07/antras-zingsnis.html">-2-</a> <a href="https://issilaisvinimas.blogspot.com/2018/07/trecias-zingsnis.html">-3-</a> <a href="https://issilaisvinimas.blogspot.com/2018/07/ketvirtas-zingsnis.html">-4-</a> <a href="https://issilaisvinimas.blogspot.com/2018/07/penktas-zingsnis.html">-5-</a> <a href="https://issilaisvinimas.blogspot.com/2018/07/sestas-zingsnis.html">-6-</a></div>
</div>
Ilona Ciunaitehttp://www.blogger.com/profile/16137344356050754749noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-8331088711005537751.post-74104664932647689972018-07-16T19:00:00.000+03:002018-07-18T03:08:10.455+03:00Šeštas Žingsnis<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjCLjgc01CW2ptCR9_njVCehLzPeqO-wWJd4XQPpyb52u4DWbmcWWCa9ic2lBAhzR2aXeXtpV0j9DNtnCpux-S8cTp3NJkIQEvwjLphusr2rN7-kLwoe4KzoyKfFBBNpBnprxytjNEf6WU/s1600/IMG_1443.JPG" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="1200" data-original-width="1600" height="240" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjCLjgc01CW2ptCR9_njVCehLzPeqO-wWJd4XQPpyb52u4DWbmcWWCa9ic2lBAhzR2aXeXtpV0j9DNtnCpux-S8cTp3NJkIQEvwjLphusr2rN7-kLwoe4KzoyKfFBBNpBnprxytjNEf6WU/s320/IMG_1443.JPG" width="320" /></a></div>
<b>Kaip jaučiasi atpažinus tiesą?</b><br />
<br />
Ar kažkas pasikeitė išorėje? Ar yra pokyčiai kasdieniniuose reikaluose?<br />
<div>
<br />
Ar jaučiasi kitaip viduje?Kas atrodo kitaip? Kas atrodo taip pačiai?<br />
<div>
<br />
Išrašyk tai. Minčių išdėstymas popieriuje padeda protui išlaikyti dėmesį ir išaiškinti iki galo.</div>
<div>
<br />
Jeigu bevarčiai vartai įveikti, tampa akivaizdu, kad nėra jokių vartų, nėra jokio “aš”, kuris turi ar gali praeiti kažkokius vartus ir to niekada nebuvo ir nebus. Ir turbūt džiaugiesi pamatęs, kad ieškojimas liovėsi.<br />
<br />
Šiame taške atsakyk į klausimą: ar vis dar ko ieškai?<br />
<br />
Vienas dalykas aišku, kad tu neišgirsi giedančių angelų ar trimitų, fejerverkų nebus. Tai tik pamatymas atpažįstant, jog nėra įsivaizduojamo šaukšto, tai tik iluzijos “aš” permatymas. Pokytis gali būti labai subtilus arba pasirodyti intensyvūs potyriai. Nesvarbu, ką jaučia kiti, tavo patirtis yra ideali tau. Realizacija nėra speciali būsena, tai paprasčiausias žinojimas kas yra ir ko nėra. Tai kas anksčiau kėlė klausimus, dabar atrodo akivaizdu ir paprasta.<br />
<div>
<br /></div>
<div>
Sugrįšk prie užrašų apie lūkesčius, ar jie išsipildė? Kas buvo dižiausias sirprizas, ko labiausiai tikėjais? Ar galėjai nuspėti, kad viskas atrodys būtent taip?</div>
<div>
<br />
<br />
<div style="text-align: center;">
<a href="https://issilaisvinimas.blogspot.com/2018/07/pradek-cia-pirmas-zingsnis.html">-1-</a> <a href="https://issilaisvinimas.blogspot.com/2018/07/antras-zingsnis.html">-2-</a> <a href="https://issilaisvinimas.blogspot.com/2018/07/trecias-zingsnis.html">-3-</a> <a href="https://issilaisvinimas.blogspot.com/2018/07/ketvirtas-zingsnis.html">-4-</a> <a href="https://issilaisvinimas.blogspot.com/2018/07/penktas-zingsnis.html">-5-</a> <a href="https://issilaisvinimas.blogspot.com/2018/07/sestas-zingsnis.html">-6-</a></div>
</div>
<div>
<br /></div>
</div>
</div>
Ilona Ciunaitehttp://www.blogger.com/profile/16137344356050754749noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-8331088711005537751.post-55821015715421119172018-07-14T19:00:00.000+03:002018-07-18T03:07:30.845+03:00Penktas Žingsnis<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEj8pucp_gG8sR-dGZlSNWxMS-0GTizdiamQVt9sc4csWd9zEtvTPMlmOaIIvGXaO13D6bwurHq-jLPYjWYedSkE9dBH2Um1tIayEjPWDup5r5NVAajz50LWrjBkOaImOlpbstHYZFKhrCM/s1600/DSC01806.JPG" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="1067" data-original-width="1600" height="266" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEj8pucp_gG8sR-dGZlSNWxMS-0GTizdiamQVt9sc4csWd9zEtvTPMlmOaIIvGXaO13D6bwurHq-jLPYjWYedSkE9dBH2Um1tIayEjPWDup5r5NVAajz50LWrjBkOaImOlpbstHYZFKhrCM/s400/DSC01806.JPG" width="400" /></a></div>
<b>Bevarčiuose Vartuose</b><br />
<br />
<i>Nėra jokio atskiro “aš” realybėje </i><br />
<br />
Patikrink:<br />
<br />
Ar yra koks nors tarpas tarp patyrimo ir patiriančiojo? Ar yra tas kuris patiria, centras, kuriam atsitinka gyvenimas? Ar yra gyvenimo, išgyvenimų, patyrimų sąvininkas?<br />
<br />
<i>Pratimas:</i><br />
<br />
Šiuo tikslu gerai pabūti gamtoje. Pastebėti medžius, gyvūnus, vaikus, kitus žmones. Pamatyti, kaip viskas juda, - medžiai, žolė, gyvūnai, paukščiai, žmonės, mintys, jausmai, kūnas. Pastebėk kad mintys kyla apie tai, kas yra pastebima, kas yra patiriama. Pajusk gyvenimo ritmą, nuolatinį judesį, įskaitant kvėpavimą ir širdies plakimą.<br />
<br />
Pastebėk gyvenimą, gyvybę ir kaip viskas atsitinka be ypatingų pastangų. Pamatyk, kaip viskas paprasta. Vyksta suvokimas viso šito. Čia, dabar, gyvai.<br />
<div>
<br /></div>
<div>
Debesys plaukia, mintys teka. Kas judina debesis? Kas pučia vėją? Ar yra toks veikėjas Dėdė Vėjas, kiris daro pūtimo veiksmą?<br />
<br />
Kas judina visumą?</div>
<div>
kas yra atskira nuo visumos judėjimo?</div>
<div>
Kur riba tarp čia ir ten?</div>
<div>
Kur sienelė atribojanti tave nuo pasaulio už tavęs?</div>
<div>
<br />
Pamatyk, kad matymas taip pat vyksta. Nieko nėra už akių, jokio matančiojo, stebinčiojo, tiesiog pats matymas ir stebėjimas vyksta esamu momentu. Nėra jokio tarpininko, įjungiančio ar išjungiančio matymą. Yra spalvos, formos, garsai, kvapai, pojūčiai. Protas atlieka savo įprastą darbą- puošia patyrimą etikėtėmis ir tai taip pat vyksta savaime, be pastangų. </div>
<div>
<br /></div>
<div>
Ką tu darai, kad visa tai vyktų?</div>
<div>
<br />
Kai žvelgi į tai, KAS žvelgia, kas ten?<br />
<br />
Jeigu abejoji, pastebėk tai, pažvelk tiesiai į tai, kas iš tiesų dabar vyksta - tai dar vienas apsaugos mechanizmas. Tik tai. Tik mintis, iškylanti, ir pradingstanti. Žiūrėk į tai, kas akivaizdu. Sutelk dėmesį. Ar yra dėmesio “sutelkėjas”? Ar dėmesingumas vyksta kaip savaiminis reiškinys?<br />
<br />
<i>Šiame taške tu jau matai, viskas, ko reikia, tai atpažinimas, to kas paprasta ir akivaizdu- viskas vyksta savaime. Visa tai paprasčiausiai yra.</i><br />
Čia tu nieko neturi ir negali padaryti. Tegul tai atsiskleidžia. Nėra netgi jokio tarpininko, kuris gali leisti tam atsiskleisti. Nėra nieko, kuris gali kažką padaryti, atpažink tai. Nieko, kuris gali leisti tam įvykti. Viskas tiesiog įvyksta. Viskas jau vyksta - pastebėjimas, atpažinimas, matymas. Nėra jokio atskiro “aš”, niekuomet nebuvo. Nieko nėra atskiro nuo gyvenimo judesio. Atpažink tai.<br />
<br />
Čia labai daug spąstų ir tau gali reikėti stipriai sutelkti dėmesį. Čia ir dabar. Gyvenimas yra. Egzistencija yra. Būtis, budrumas, esatis, žinojimas kad esi. YRA.</div>
<div>
<br /></div>
<div>
Pastebėk kad šie du teiginiai skiriasi:</div>
<div>
Manęs nėra</div>
<div>
Aš nėra. </div>
<div>
<br /></div>
<div>
Manęs nėra- tai melas, savo būties neigimas. Aš nėra- to atskiro charakterio su laisva valia, judančio nepriklausomai nuo visumos nebuvimas.</div>
<div>
<br /></div>
<div>
Gyvybe, sąmonė yra, bet ar tai "aš"?</div>
<div>
<br /></div>
<div>
Kai tik tiesa atpažįstama, tu negali vėl grįžti atgal į tikėjimą kad yra kažkas atskira nuo gyvenimo vyksmo. Lygiai taip, kaip niekada jau netikėsi, kad Senis Šaltis yra realus. Kai tik iliuzija atpažįstama, ja liaujamasi tikėti. Paprasta ir aišku.<br />
<br />
Jeigu šiame taške reikalinga pagalba, parašyk. Yra keletas klausimų išsklaidyti abejones ir iš tiesų tai pamatyti. <br />
<br />
Tu arba matai tai, arba manai, kad ne. <br />
<br />
<div style="text-align: center;">
<br /></div>
<div style="text-align: center;">
<a href="https://issilaisvinimas.blogspot.com/2018/07/pradek-cia-pirmas-zingsnis.html">-1-</a> <a href="https://issilaisvinimas.blogspot.com/2018/07/antras-zingsnis.html">-2-</a> <a href="https://issilaisvinimas.blogspot.com/2018/07/trecias-zingsnis.html">-3-</a> <a href="https://issilaisvinimas.blogspot.com/2018/07/ketvirtas-zingsnis.html">-4-</a> <a href="https://issilaisvinimas.blogspot.com/2018/07/penktas-zingsnis.html">-5-</a> <a href="https://issilaisvinimas.blogspot.com/2018/07/sestas-zingsnis.html">-6-</a></div>
</div>
Ilona Ciunaitehttp://www.blogger.com/profile/16137344356050754749noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-8331088711005537751.post-27333546464543762972018-07-12T19:00:00.000+03:002018-07-18T03:06:44.968+03:00Ketvirtas Žingsnis<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhGQTwsbocQth7UW05jZhVQv2234SsK2s0q7SyGH6xy-Md4uupj-ssqbxAXwXtpfJioUwq8L1pzbWdJOAIlA7ViE_C-NLAWnYddctmrdOnGCkLvLI0S7ke5K_ikhLbenNSPUfGwUp-lxvs/s1600/DSC02584big.jpg" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="1600" data-original-width="1052" height="400" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhGQTwsbocQth7UW05jZhVQv2234SsK2s0q7SyGH6xy-Md4uupj-ssqbxAXwXtpfJioUwq8L1pzbWdJOAIlA7ViE_C-NLAWnYddctmrdOnGCkLvLI0S7ke5K_ikhLbenNSPUfGwUp-lxvs/s400/DSC02584big.jpg" width="262" /></a></div>
<b>“Aš” yra mintis. Mintis pati negalvoja</b><br />
<br />
Priešingai tam, ko mus mokė vaikystėje, “ aš” nėra siela ar būtybė. “Aš” yra mintis. Tai nėra būtybė. Tai tik etikėtė. Buvimas yra veiksmažodis, bet ne dalykas.<br />
<br />
“Aš mąstau, vadinasi aš esu” - žinomas Rene Dekarto posakis. Paprasta frazės reikšmė yra tame, jog kažkas, kas nori žinoti, ar jis egzistuoja, - remiasi egzistavimo įrodymu, kurį nulemia “aš”, kuris mąsto.<br />
<br />
Bet liaukimės tuo tikėti ir patikrinkime tai.<br />
<br />
Perskaičius šią pastraipą, užmerk akis ir sutelk dėmesį į tai, kas yra dabar. Gyvumo pojūtį , būties suvokimą. “Aš esu” pojūtį. Ar jis asmeniškas? Ar jis jaučiasi individualus? Visus tuos metus tu galvojai, kad esi atskira individė? Yra būties pojūtis, kuriam protas klijuoja etiketę “aš”<br />
<br />
Pažvelk į mintis :<br />
<br />
Iš kur jos ateina?<br />
Ar gali kontroliuoti mintis?<br />
Kas įtakoja mintis?<br />
Ar tu žinai, kokia bus sekantis mintis?<br />
Ar gali sustabdyti mintį viduryje?<br />
<div>
Ar mintys ateina viena po kitos, po vieną, ar gali galvoti kelias mintis tuo pačiu metu?<br />
Ar mintis žino?</div>
<div>
Ar mintis gali ką nors daryti? Jei taip, tai ką mintis daro?<br />
<br />
Atsakyk į šiuos klausimus raštu, pastebėk mąstymo procesą. Kaip mintys ateina - paketais, ar viena paskui kitą, po vieną?<br />
<br />
Pastebėk, kad mintys ateina ir išeina pačios. Tai yra tik mintys, tarsi debesys danguje. Ir niekas jų nekontroliuoja, jos sukasi viena paskui kitą ir nėra jokio būdo sustabdyti ar atsikratyti jų. Jos plaukia kaip laisvai tekanti upė.<br />
<br />
Pažvelk į protą kaip į etiketes klijuojančią mašiną. Patyrimas vyksta, o etiketės seka paskui. Stebint, apžvelgiant, liudijant, - etiketės pasirodo tuoj pat kai tai įvyksta.<br />
<br />
Pastebėk kūno kvėpavimą, - ar kvėpavimas vyksta savaime, ar yra “kvėpuotojas”? Etiketė sakys “aš kvėpuoju”, bet ar yra kokia nors “aš”, daranti kvėpavimą? Kas tuomet vyktų užmigus? Ar kvėpavimui reikalingas “kvėpuotoja”?<br />
<br />
Tas pats yra su ėjimu, valgymu, muzikos klausymu, šokiais. Kiekvienas šis patyrimas lydimas komentaru “ aš tai dariau”. Bet pažvelk iš arčiau; ar yra einančioji, valgytoja, šokėja? Kalba nurodo į subjektą, atliekantį veiksmą, bet ar yra subjektas, ar tiesiog vyksmo patyrimas?<br />
<br />
Patyrinėk šį etikečių žaidimą, pastebėk, kad etiketė yra tik etiketė, pridedamasis žodis kitiems žodžiams. Dabar skaitymas vyksta be pastangų ir jei sustotum bent sekundei, pasirodytų mintys ir pradėtų įvardijimą etiketėmis … “Aš” - viena tokių minčių. “Aš” - ne mąstytojas, tai mintis, kylanti sąmonėje.<br />
<br />
Ar gali mintis mąstyti? Ar mintis gali išvis kažką daryti?<br />
Taigi, jeigu “aš” yra mintis, o mintis pati nemąsto, kurgi yra mąstytoja? Ar ji iš vis yra?<br />
<br />
“Aš mąstau, vadinasi aš esu “ išsisklaido į štai ką :<br />
<br />
“Aš “ - tai mintis<br />
“Aš “ - nemąsto (nes yra pati mintis)<br />
Nėra jokio “aš”.<br />
Bet mąstymas vyksta.<br />
Savaime.<br />
<br />
<br />
<div style="text-align: center;">
<a href="https://issilaisvinimas.blogspot.com/2018/07/pradek-cia-pirmas-zingsnis.html">-1-</a> <a href="https://issilaisvinimas.blogspot.com/2018/07/antras-zingsnis.html">-2-</a> <a href="https://issilaisvinimas.blogspot.com/2018/07/trecias-zingsnis.html">-3-</a> <a href="https://issilaisvinimas.blogspot.com/2018/07/ketvirtas-zingsnis.html">-4-</a> <a href="https://issilaisvinimas.blogspot.com/2018/07/penktas-zingsnis.html">-5-</a> <a href="https://issilaisvinimas.blogspot.com/2018/07/sestas-zingsnis.html">-6-</a></div>
</div>
Ilona Ciunaitehttp://www.blogger.com/profile/16137344356050754749noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-8331088711005537751.post-92222954567447262252018-07-10T19:00:00.000+03:002018-07-18T03:06:19.505+03:00Trečias Žingsnis<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi3H59qgabCwGlW6yX8n4Y5YosNO43XanZTtkv8THGG3ZuWLzpSwkqwQ7e2Tu9z4mgcGo91OBp2kB9DSX6FGvldHJQ1q22Z5I0Br_RiyAKBd0-uPTaeNOR4t5dx-W-8_EQWcH8_XO6GVsg/s1600/lotus.jpg" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="1600" data-original-width="1063" height="320" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi3H59qgabCwGlW6yX8n4Y5YosNO43XanZTtkv8THGG3ZuWLzpSwkqwQ7e2Tu9z4mgcGo91OBp2kB9DSX6FGvldHJQ1q22Z5I0Br_RiyAKBd0-uPTaeNOR4t5dx-W-8_EQWcH8_XO6GVsg/s320/lotus.jpg" width="212" /></a></div>
<b>Skirtumas tarp realybės ir vaizduotės</b><br />
<br />
Realiu laikau tai, kas iš tiesų yra ir nedingsta, net jei liaujiesi tuo tikėti ar įsivaizduoti.<br />
Užmerk akis. Įsivaizduok, kad laikai šaukštą. Įsivaizduok jo formą, dydį, svorį, temperatūrą, palaikyk rankoje ir pajusk tą įsivaizduojamą šaukštą kiek gali detaliau.<br />
<br />
Atsimerk; <br />
<br />
Ar yra šaukštas čia, realiame gyvenime?<br />
Kaip tu pamatei, kad nėra šaukšto?<br />
Kas atsitiko šaukštui?<br />
Ar jis dingo, ar niekuomet neegzistavo?<br />
<br />
Pastebėk, kad nebuvo jokio “bum” ir jokių ryškių šviesų mirksėjimo akyse kuomet lioveisi įsivaizduoti šaukštą. <br />
<br />
Prisimink tai, - pokytis nėra kažkas daugiau nei tai, tai tiesiog įsitikinimo, laikančio iliuziją, išnykimas.<br />
<br />
Apsidairyk kambaryje ir pastebėk, kas yra realu. Kas čia yra dabar? Pastebėk daiktus, pastebėk spalvas, garsus, apsižvalgyk kambaryje. Jeigu manai, kad šis pasaulis nerealus, sulygink jį su įsivaizduojamu kambariu.<br />
<br />
<i>Sekantis pratimas:</i><br />
<br />
Užmerk akis ir įsivaizduok, kad esi virtuvėje. Tiesiog vizualizuok ir apsižvalgyk aplink, pastebėk, kur padėti daiktai? Pastebėk erdvę, kaip tai jaučiasi? Atidaryk šaldytuvą, patikrink spinteles. Ar yra kvapai? Kokia temperatura, šviesos ryškumas?<br />
<br />
Pastebėk kaip vaizduotė sukuria paveikslą ir tas paveikslas gali sukelti jausmus ir susitraukimus - išsiplėtimus, minčių istorijas ir stiprius pojūčius. <br />
<br />
Atsimerk ir pamatyk, kad visa tai vyko vaizduotėje.<br />
<br />
Nueik į virtuvę ir pažiūrėk į tuos pačius daiktus, kuriuos matei įsivaizduojant, kaip skiriasi tų pačių dalykų įsivaizdavimas ir patyrimas? Ar virtuvė vaizduotėje ir patyrime yra tas pats?<br />
<br />
........<br />
Susikoncentruok į “aš”, - atskirą, individualią esybę, - ar tai vaizduotėje, ar tikrovėje? Ar yra kažkas čia ir dabar ką gali pavadinti “aš”?<br />
<br />
Jeigu pasakyčiau, kad Senis Šaltis yra realus, ar tu jį pamatytum kambaryje? Ar matai skirtumą tarp realaus ir įsivaizduojamo?<br />
<br />
“Aš” yra įsivaizduojamas. Tu gali paieškoti realaus “aš”, bet ar jis gali būti rastas? Pažvelk į kiekvieną pojūtį - ar gali surasti tame “aš” ? (ar yra “aš” liečiant, uodžiant, ragaujant, žiūrint ar klausant?) Ištirk tai kiekvienam pojūčiui. <br />
<br />
Ar yra kontroliuojantis/ valdytojas galvoje? Jeigu taip, tai kaip tuomet jis kontroliuoja kūną?<br />
<div>
Ar yra “aš”, jei to “aš” neįsivaizduoji?<br />
<br />
<br />
<div style="text-align: center;">
<a href="https://issilaisvinimas.blogspot.com/2018/07/pradek-cia-pirmas-zingsnis.html">-1-</a> <a href="https://issilaisvinimas.blogspot.com/2018/07/antras-zingsnis.html">-2-</a> <a href="https://issilaisvinimas.blogspot.com/2018/07/trecias-zingsnis.html">-3-</a> <a href="https://issilaisvinimas.blogspot.com/2018/07/ketvirtas-zingsnis.html">-4-</a> <a href="https://issilaisvinimas.blogspot.com/2018/07/penktas-zingsnis.html">-5-</a> <a href="https://issilaisvinimas.blogspot.com/2018/07/sestas-zingsnis.html">-6-</a></div>
<br /></div>
Ilona Ciunaitehttp://www.blogger.com/profile/16137344356050754749noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-8331088711005537751.post-54098122036153530562018-07-08T19:00:00.000+03:002018-07-27T21:22:53.570+03:00Antras Žingsnis<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjbUm-Q95VQekfwoPNHPL2Gss400HOb4FAxS9araIuvEjwdJ4VcZbkbzz2_KtNVVTnLxhY39UBQ7l7z3wOC0yQ83ZdFZxltGivy2BCxShKlwrltn9tyh6bT5YoQUYIZ-XYn6mE0lVUCrYg/s1600/DSC02569.JPG" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="1600" data-original-width="1265" height="320" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjbUm-Q95VQekfwoPNHPL2Gss400HOb4FAxS9araIuvEjwdJ4VcZbkbzz2_KtNVVTnLxhY39UBQ7l7z3wOC0yQ83ZdFZxltGivy2BCxShKlwrltn9tyh6bT5YoQUYIZ-XYn6mE0lVUCrYg/s320/DSC02569.JPG" width="252" /></a></div>
<b>Išmesk visus lūkesčius</b><br />
<br />
<br />
Kaip, tavo manymu, atrodo išsilaisvinimas?<br />
Ko tikiesi iš jo?<br />
Kaip įsivaizduoji besielgiantį išsilaisvinusį žmogų?<br />
Kaip tai atrodo?<br />
Ką tau tai duos, ko viliesi?<br />
Ko nenorėtum?<br />
<br />
Išrašyk visa tai ir ištirk. Raktas yra tavo nuoširdumas, surask visus lūkesčius ir išrašyk juos, tuomet paieškok užslėptų lūkesčių.<br />
<br />
Išrašius viską, sutik, kad lūkesčiai yra kliūtis pamatyti tiesą, todėl palik juos, tikslu pažvelgti šviežiomis akimis. Jeigu toliau laikaisi lūkesčių, grįžk prie skyriaus apie baimę ir pažvelk, kas yra už jų. Kas ten yra, kam kyla grėsmė?<br />
<br />
Visi lūkesčiai, nesvarbu ko tu tikiesi, yra ne tai, kaip iš tiesų viskas bus. Kiekvieną kartą, kai jautiesi užstrigęs, grįžk prie lūkesčių. Jeigu yra kažkas, ko tikiesi įvyksiant, tačiau taip nėra - tai visuomet lūkesčiai.<br />
<div>
<i><br /></i></div>
<div>
<i>Lūkesčiai ne padeda, o trukdo.</i><br />
Dažniausi lūkesčiai: jei tik atsibusčiau, viskas visada bus lengva ir gražu, tai kančių galas... mano charakteris pasikeis ir aš tapsiu daug geresniu, nei esu dabar... viskas pasidarys viena, aš galesiu kontroliuoti geriau kas man atsitinka... aš tapsiu laisvas nuo nemalonių emocijų, aš niekada nebebūsiu piktas ar liūdnas... man kiti lenksis, aš tapsiu įžymus ir žmonės kreipsis į mane išminties... Taip pat kad turi atsitikti kažkoks ypatingas įvykis, speciali būsena, kad turi būti kažkoks žymus pasikeitimas...<br />
<br />
Visi šie lūkesčiai yra proto išmąstymai apie tai, ko protas negali aprėbti, tai geriau ir nesistengti, o tiesiog paziūrėti, kas ir kaip yra.<br />
<br />
<div style="text-align: center;">
<br /></div>
<div style="text-align: center;">
<a href="https://issilaisvinimas.blogspot.com/2018/07/pradek-cia-pirmas-zingsnis.html">-1-</a> <a href="https://issilaisvinimas.blogspot.com/2018/07/antras-zingsnis.html">-2-</a> <a href="https://issilaisvinimas.blogspot.com/2018/07/trecias-zingsnis.html">-3-</a> <a href="https://issilaisvinimas.blogspot.com/2018/07/ketvirtas-zingsnis.html">-4-</a> <a href="https://issilaisvinimas.blogspot.com/2018/07/penktas-zingsnis.html">-5-</a> <a href="https://issilaisvinimas.blogspot.com/2018/07/sestas-zingsnis.html">-6-</a><br />
<br />
<a href="https://issilaisvinimas.blogspot.com/2018/07/lukesciai.html">Kitas straipsnis apie lūkesčius</a></div>
<br />
(Nuotrauka- Narimantas Ciunaitis, Portalas)</div>
Ilona Ciunaitehttp://www.blogger.com/profile/16137344356050754749noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-8331088711005537751.post-61013319078016608712018-07-06T06:00:00.000+03:002018-07-18T03:04:15.114+03:00Pradėk Čia. Pirmas Žingsnis<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhL17-pQrSfZmvxIxCovxZgM8f8LVr5GYr7q4MlsoAHOf44O5TSVZd36TnOXPOXzb6vSbZtLHP4-xtzrHizen4OK_HzfGg7QYzKDPK5UgRhyphenhyphen95wOM2ODh0iCYmoRGLBUSEQwnbNDy6JDQg/s1600/no+self.jpg" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="900" data-original-width="1600" height="180" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhL17-pQrSfZmvxIxCovxZgM8f8LVr5GYr7q4MlsoAHOf44O5TSVZd36TnOXPOXzb6vSbZtLHP4-xtzrHizen4OK_HzfGg7QYzKDPK5UgRhyphenhyphen95wOM2ODh0iCYmoRGLBUSEQwnbNDy6JDQg/s320/no+self.jpg" width="320" /></a></div>
Tai yra pati paprasčiausia, pati logiškiausia, akivaizdi tiesa - realybėje nėra jokio atskiro subjekto “aš”. Nėra jokio “aš” visiškai, jokio valdytojo, kontroliuojančiojo, o tik laisvai tekantis gyvenimas, viena realybė, vienas gyvenimas. Gyvenimas tiesiog yra.<br />
<br />
Tai taip paprasta, jog tai pamatyti yra be galo sunku. Mąstymas, kad visi esame kaip atskiri subjektai, valdantys savo gyvenimus, yra ne kas kita, kaip neištyrinėta prielaida. Tai šakninis įsitikinimas, per kurį žmogus mato gyvenimą. Atskirumo pojūtis dominuoja kasdieniniame gyvenime, kurdamas stresą, depresiją ir ieškojimą kažko daugiau. Tai yra gilus nekintantis jausmas, kad kažkas yra ne taip, kad vis dar reikia kažką rasti, kad gyvenimas yra nepilnas, ne gausus, lydimas įtampos ir tuščias.<br />
<br />
Žinojimas, kad kažkas yra ne taip, būtent šis jausmas iškyla paviršiun iš gilumos ir verčia mus ieškoti atsakymo.<br />
<br />
Atsakymas yra paprastas - nėra jokio “aš”. To niekuomet ir nebuvo. Mes nesame “savo” gyvenimo “darytojai”, gyvenimas atsitinka “ne mums”. Mes ir esame pats gyvenimas. Nėra jokio valdytojo, sprendžiančio kas, kada, su kuo, kodėl. Gyvenimas tiesiog atsitinka, be priežasties. Gyvenimas yra gyvybė. Tai pats gyveniškumas. <br />
<br />
Taigi didelis klausimas yra kaip gi pamatyti, jog realybėje nėra jokio “aš”.<br />
<br />
Jeigu tiesiog patikėsi tuo neištyręs, - niekas nepasikeis. Atsiras dar vienas įsitikinimas sistemoje, kuris kurs daugiau dar konfliktų nei iki šiol. Tam, kad atpažinti tiesą, turi tai pamatyti savo patirtyje.<br />
<br />
Pamatyti tai yra labai paprasta - tam tiesiog reikia tikrai norėti galų gale pamatyti tiesą, nežiūrint į tai, kokios kliūtys yra kelyje. Ieškantysis turi būti pasirengęs atidėti visus įsitikinimus į šalį. Tai nėra baisu ar stebuklinga. Tam tiesiog reikia pasukti dėmesį vidun ir atsakyti į labai konkrečius klausimus taip nuoširdžiai, kaip to dar niekuomet nebuvo.<br />
<div>
<br />
Kuomet pradedi šį tyrinėjimą, pirmas žingsnis yra “kelio išvalymas” . Tai gali būti atlikta raštu. Tu gali pasitelkti vedlį pagalbai, arba atlikti tai pats. Nieko nepriimk už tiesą, viską ištirk. Nėra nieko, ką turėtum žinoti tam, kad pradėtum šį darbą. Tiesiog pradėk rašyti sau, dėl savęs, dėl meilės tiesai. Niekas negali šito padaryti už tave - net negalvok apie tai. <br />
<br />
(Kol kas luktelk, - perskaityk viską iki galo, tuomet pradėk)<br />
<br />
Aš atradau šiuos žingsnius kaip iš tiesų veikiančius ir nešančius rezultatą daugumai žmonių. <br />
<br />
Viskas, ko tau reikia, - tai rašiklis ir popieriaus lapas, o taip pat nuoširdus noras pamatyti tiesą.<br />
<br />
Šiame etape yra svarbu suvokti, kad matymas ir mąstymas nėra tas pats. <br />
<br />
Pavyzdžiui, jeigu aš paprašyčiau tavęs aprašyti, kas yra šiuo metu tau už nugaros, tu gali atsakyti pasinaudojant atmintimi - mąstymu, arba gali tiesiog pasukti galvą ir, pasižvalgius, nusakyti ką tu matai. <br />
<br />
Šiame darbe tau reikia žvelgti į savo patyrimą ir pamiršti tai, ką žinai kaip tiesą, viską, ką girdėjai, ar skaitei. Pasitikėk tik savo tiesiogine patirtimi.<br />
<br />
<br />
<br />
<b>PIRMAS ŽINGSNIS</b><br />
<br />
<i>Kelio išvalymas</i><br />
<br />
<br />
Užrašyk štai tai :<br />
<br />
Nėra jokio “aš” realybėje. Jokio tarpininko, valdytojo, stebėtojo, jokio gyvenimo savininko; viskas yra vienas laisvai tekantis gyvenimas, - tarsi vienas judesys.<br />
<br />
Dabar pasižiūrėk, palauk, įsigilink į tai, užrašyk - kas kyla? Ar tai baimė? Ar tai abejonė? Pasipriešinimas? Nusivylimas? Kažkas, norintis surikti ir apsisukti atgal, kažkas, sakantis, jog tai neveikia? O gal kyla jausmas oho, džiaugsmas, palengvėjimas? <br />
<br />
Pastebėk, kas kyla viduje ir tiesiog užrašyk tai.<br />
<br />
................<br />
<br />
Atlikai? Gerai. Tuomet pažiūrėk į tai iš arčiau. Jeigu tai baimė, sutelk dėmesį į šią baimę.<br />
<br />
Pastebėk, kad tai yra apsaugos mechanizmas. Baimė savyje yra tarsi durys, sulaikančios dėmesį pasižiūrėti, kas yra už jų. Bet tai tik baimė, pojutis. Nieko tokio, kad ji yra, ji tiesiog atlieka savo darbą. Tiesiog leisk jai būti, suvok jos buvimą pagarbiai ir su dėkingumu, patikrink, kur ji jaučiasi fiziškai kūne. Pastebėk tą pojūtį.<br />
<br />
Kas yra baimė savyje?<br />
Ką ji saugo?<br />
Kas nori būti apsaugota?<br />
Kas jaučia grėsmę?<br />
<br />
Paprašyk jos atskleisti, kodėl ji čia, ką ji nori tau pasakyti, paprašyk baimės pasidalinti savo išmintimi. Jeigu nėra jokio “aš”, tuomet juk nėra ką apsaugoti, taip?<br />
<br />
Gerbk šį jausmą. Pasveikink jį, padėkok jam už atliekamą darbą. Pamatyk, kad baimė yra čia tik dėl apsaugos, ji yra draugė. Baimė iš tiesų yra užmaskuota meilė. Ji tik parodo, kur žvelgti, nukreipia į tamsias vietas.<br />
<br />
Dabar pažvelk už jos. <br />
Ar yra kažkas už baimės?<br />
Jeigu taip, tai kas? Kas yra už to?<br />
<br />
(pastebėk, kad tyla yra ne atsakymo nebuvimas, tai yra pats atsakymas)<br />
<br />
Atlikai?<br />
<br />
Jeigu praėjai šį žingsnį ir pamatei, kad už baimės nieko nėra, tuomet esi pasirengęs sekančiam žingsniui.<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
</div>
<div>
<br />
<br />
<div style="text-align: center;">
<a href="https://issilaisvinimas.blogspot.com/2018/07/pradek-cia-pirmas-zingsnis.html">-1-</a> <a href="https://issilaisvinimas.blogspot.com/2018/07/antras-zingsnis.html">-2-</a> <a href="https://issilaisvinimas.blogspot.com/2018/07/trecias-zingsnis.html">-3-</a> <a href="https://issilaisvinimas.blogspot.com/2018/07/ketvirtas-zingsnis.html">-4-</a> <a href="https://issilaisvinimas.blogspot.com/2018/07/penktas-zingsnis.html">-5-</a> <a href="https://issilaisvinimas.blogspot.com/2018/07/sestas-zingsnis.html">-6-</a></div>
</div>
</div>
Ilona Ciunaitehttp://www.blogger.com/profile/16137344356050754749noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-8331088711005537751.post-126323225889239382018-07-04T19:58:00.003+03:002019-11-19T10:45:08.650+02:00Gilus Žvilgsnis<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiEvxwPpjMx2-NaIs2__16mEHbQzjWHfjWgFRsHL0yU-RTu4KZqXlJdjzJroeFFGUSSTBn-Icpjem3dPQZjNHkV13tYwIl9XIy3irQ-UBWVjULKf2iBS_ROimzTRKyYpz-diue9jHwfBro/s1600/945718_10151726344924672_298034076_n.jpg" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="499" data-original-width="720" height="221" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiEvxwPpjMx2-NaIs2__16mEHbQzjWHfjWgFRsHL0yU-RTu4KZqXlJdjzJroeFFGUSSTBn-Icpjem3dPQZjNHkV13tYwIl9XIy3irQ-UBWVjULKf2iBS_ROimzTRKyYpz-diue9jHwfBro/s320/945718_10151726344924672_298034076_n.jpg" width="320" /></a></div>
<a href="http://markedeternal.blogspot.com/2013/07/deep-looking.html">Deep Looking </a> metodas lietuviškai<br />
<br />
<i>Ar tu ramus dabar?</i><br />
<br />
Jeigu ne, leisk man pristatyti labai paprastą būdą grįžti ramybei. Aš pavadinau šią techniką Deep Looking (DL), lietuviškai- <b>Gilus Žvilgsnis.</b> Ją sudaro keletas elementu iš skirtingų paleidimo technikų ir pagrinde remiasi Pamelos Vilson darbu bei Sedonos metodu.<br />
<br />
Ši technika paprasta naudojimui, bet prieš pereinant į detales, norėčiau, kad pastebėtum, kaip protas nuolat viskam kabina etiketes. Kai tik kažkur nukrypsta dėmesys, etiketes seka iš paskos.<br />
<br />
Jei pažvelgsi į kairę - pastebėk, kas vyksta su mintimis – jos pasireiškia kaip etiketes viskam, ką matai, įvardindamos formą, spalvas, suteikdamos pavadinimus, gali užkabinti kažkokį praeities momentą, susijusį su tuo, kas matoma, - tuomet iškils kokia nors istorija. Žodžiai tuoj pat išplaukia, kai dėmesys apglėbia tai, ką mato. (Kai tu tai matai aiškiai, gali tuoj pat apibūdinti, ka matai).<br />
<br />
<br />
Dabar sutelk dėmesį į savo pojūčius. Aprašyk keletu žodžių, kaip jautiesi. Pastebėk, kaip žodžiai mintyse, kurie aprašo jausmus, kyla, kai dėmesys nukrypsta į jausmus. Pažaisk su tuo truputį ir pastebėk, kaip viskas veikia.<br />
<br />
Vienas dalykas yra liautis ieškojus, tačiau visai kas kita yra liautis priešintis tam, kas yra. Gilaus Žvilgsnio metodas padės pamatyti pasipriesinimą ir ji paleisti.<br />
<br />
Prabudimas atveria vieną sluoksnį po kito, vis subtilesnius. Pamatymas, kad nėra veikiančio, mąstančio, gyvenančio kaip atskirumas - pasipriešinimo automatiškai nepanaikina. Prabudimas nėra toks smūgis, po kurio gali pasakyti – niekam nekyla pasipriešinimas, valio! Ne. Visos tos mažos mintys, idėjos, įsitikinimai, emocijos žaizdos, baimės, įpročiai, istorijos – visa asmenybė - susiformavo ne per dieną, taigi natūralu, ne per dieną ir išsivalys. <br />
<br />
Jeigu tu pažvelgsi atgal į savo gyvenimą, pamatysi istorijų rinkinį. Vienos yra nemalonios, kitos tuščios, trečios sukeliančios gilų emocinį skausmą.Yra ir daugelis puikių istorijų, is kuriu galima pasijuokti, pasidžiaugti ir pasidižiuoti. Bet daugelis istorijų sukelia sunkius pojučius, skausmą, kuris paralyžiuoja ir įkalina. Jeigu tu galėtum paleisti visą šitą liūdną darinį, tai, kas liktų – natūralus, tikras buvimo džiaugsmas ir ramybė.<br />
<br />
Kuomet pasipriešinimas baigiasi, įvyksta pasidavimas, tai tiesiog priešingas potyris. Kiekvienas mažas paleistas pasipriešinimas yra pasidavimas veiksme. Paleidimas atveria kelią nukristi senoms „tavo dalims“, tam, kas daugiau nereikalinga ir ko nereikia.<br />
<br />
<b>Pirmas žingsnis yra pasakyti : TAIP, tebūnie tai kas yra.</b><br />
Tegul tai būna.<br />
<br />
<i>Leisk viskam, kas jau nebetarnauja, - išsiprogramuoti, išsikonstruoti, atsipalaiduoti, išsispręsti, ištirpti, išeiti. Kam reikia tų gąsdinančių šablonų, tiesa? </i><br />
Tebūnie kas yra. Bet kas, kas įvyks paleidimo procese, yra gerai.<br />
Kai ateina baimė, tai tik todėl, kad ji nori parodyti dar neištirtas sritis, ji signalizuoja kažką, kas jaučiasi apsaugota ir nenori būti pamatyta. Tegul tai būna taip pat.<br />
<br />
<b>Antras žingsnis – Pakvietimas.</b><br />
<br />
<i>Tai labai svarbu ir iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti netgi kvailoka ir juokinga, bet pakviesti viską, kas kyla yra RAKTAS. Gerumas, atvirumas, švelnumas, atjauta, nuoširdumas, meilė yra kas atveria duris. Kai spaudimas liaujasi, prasideda priėmimas. Tai ne silpnybė, bet galingiausias, neįvertintas įrankis užstrigimo išvalymo misijoje. Bet kas iš to įrankio, jeigu jis nebus naudojamas.</i><br />
<br />
<b>Ačiū tau – tai magiški žodžiai.</b><br />
<br />
Dėkojimas viskam, kas kyla, iškelia dėkingumo jausmą. Pasipriešinimas pavirsta į priėmimą. Tai jausmų alchemija. Tai yra esminis Gilaus Žvilgsnio principas – pakvietimas, padėkojimas, demesingas klausymas, suteikimas erdvės jausmui apkabinti tave ir išeiti.Tu gali pagarbiai nusilenkti, apkabinti ir pabučiuoti šį jausmą, protą ir širdį. Atsivėrimas, dėkingumo jausmas, atjauta, meilė bus kaip patvirtinimas. Pabandyk tai dabar, prieš skaitant toliau.<br />
<br />
Padėkok širdžiai ir protui, tiesiog už tai, kad jie yra tokie gražūs ir nuostabūs – širdis ir protas. Padovanok jiems šiltą glėbį ir šypseną. Pasakyk jiems, kaip stipriai juos myli. Nusilenk pagarboje ir dėkingume. Pasakyk: ačiū jums.<br />
<br />
Tik tiek. Jeigu kyla pasipriešinimas tam, tegu. Padėkok pasipriešinimui už nuostabų darbą stengiantis apsaugoti tai, kas turi būti apsaugota. Apkabink pasipriešinimą. Net jei tai skamba kvailai. Pasipriešinimo priėmimas yra žingsnis arčiau, link jo paleidimo. Galų gale, pasipriešinimas yra draugas.<br />
<br />
<b>Atidžiai, nuoširdžiai klausyk, ką protas, ir ką širdis nori pasakyti.</b><br />
<br />
Kai mes išgirstame, kaip atsiliepia protas ir širdis, mes galime žengti sekantį žingsnį. Tuomet klausiame kitą klausimą, kuris kyla po prieš tai buvusio atsakymo. Koks bepasirodytų atsakymas, jis rodo kelią eiti gilyn.<br />
<br />
Gilaus Žvilgsnio procesas yra pokalbis, iškėlimas to, kas yra pasiruošęs iškilti. Kai dėmesys nukreiptas į vidų, pastebėk, ten yra balsas kalbantis, kuris viskam klijuoja etiketes. Naudodami šią proto funkciją, mes galime kalbėtis su protu, širdimi, kūnu, paklausti, ko jie nori, kas trukdo tai pasiekti, kas jiems būtina dabar, kas yra tai, kas nori būti apsaugota.<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<br /></div>
<div>
Kalbėjimas su protu gali skambėti keistai, bet tai ne ką keisčiau nei kalbėjimas su kitais įsivaizduojamais herojais galvoje, - tavo partneriu ar tėvais. Tai tiesiog žaidimas, nežiūrėk į visa tai labai rimtai. Tai nereiškia, kad egzistuoja kažkokie objektai, pavadinti Protu ar Širdimi, gyvenantys kitame objekte, vadiname Kūnu. Tai tiesiog reiškia, kad kai tu užduodi tiesioginį klausimą struktūrai, tu gauni tiesioginį atsakymą. Paprasta.<br />
<br />
<i>Taigi, paklausk proto, ar jis ramus. Tiesiog: Prote, ar tu ramus?<br />Palauk atsakymo.<br />----</i><br />
Atsakymas yra Taip, arba Ne.<br />
<br />
Jeigu atsakymas yra Taip, tuomet padėkok protui ir paklausk širdies to pačio klausimo.<br />
<i>--</i><br />
Atsakymas bus Taip, arba Ne. Jeigu atsakymas yra Taip, tuomet padėkok širdžiai ir mėgaukis likusia dienos dalimi.<br />
<i>---</i><br />
Jeigu atsakymas yra Ne, tuomet paklausk proto : Ko tu nori labiausiai?<br />
<br />
Tuomet širdies : <i>ko tu nori labiausiai?</i><br />
<br />
Gali užsirašyti atsakymus, tai padės išlaikyti dėmesį.<br />
<br />
Po kiekvieno atsakymo padėkok su pagarba širdžiai ir protui už atsakymą.<br />
<br />
Sekantis klausimas – <i>Kas yra tai, kas trukdo atsipalaiduoti?</i><br />
<br />
Kai atsakymas ateis, - tai gali būti ir jausmas, priimk tą jausmą, leisk būti minutėlei ir tiesiog palik būti taip, kaip yra.<br />
<br />
Tuomet gali paklausti jausmo ko jis nori labiausiai, ir pažiūrėti, kas ateis po to...<br />
<br />
Kai atsakymas ateis, kad jausmas, protas, širdis nori atsipalaiduoti, tu paklausk:<br />
<br />
<i>Ar tu pasiruošęs atsipalaiduoti?<br />Ar tu pasiruošęs atsipalaiduoti dabar?</i><br />
<br />
Jeigu abu atsakymai yra TAIP, tuomet užmerk akis ir jausk. Jausk pilnai, nesistenk kabinti etiketės, kas jaučiasi. Leisk gryniems pojūčiams apkabinti tave, pažaisti ir praeiti. Pabūk su tuo, ir kai jausi, kad viskas praėjo, pakviesk dar, išjausk, ir dar. Ir dar. Būk tame – pakviesk, priimk, jausk, būk šiame procese tol, kol būnasi. Tu gali įsivaizduoti prieš save atviras duris jausmo zonoje ir pamatyti, kaip jausmas per tas duris išeina. Arba, tik jausk. Pabaigoje tai gali jaustis kaip išsekimas, kaip nuovargis. Tai normalu, šis darbas reikalauja daug koncentracijos.<br />
<br />
Kuomet jausmai, - tokie kaip baimė, pasipriešinimas ateis, pakalbėk su jais, paklausk, ką jie nori apsaugoti. gal jie tori ką pasakyti, pasidalinti išmintimi. Kai ateis atsakymas, paklausk proto PAŽIŪRĖTI, ar tikrai ta apsauga dar reikalinga, o gal jos jau nebereikia? Jeigu jos nebereikia, tu gali paklausti, ar jausmas nori išeiti. Jeigu jis pasakys taip, tuomet išjausk jį taip, kaip aprašyta viršuje.<br />
<br />
Jei atsakymas yra ne, tuomet paklausk, ką šis jausmas nori tau pasakyti. Klausyk. Kad ir koks būtų atsakymas, padėkok jausmui už atsakymą ir nukreipk dėmesį į tai, kas atėjo atsakyme. Tai skamba kažkaip komplikuotai, bet kuomet tu tai darai, bendravime, klausimai ir atsakymai patys žaidžia tarpusavyje.<br />
<br />
<b>Pagrindinis dalykas čia yra dėmesio sutelkimas.</b><br />
<br />
Keblumas yra tame, kuomet tu priartėji prie stipriai „saugomos“ srities, protas šoka į gynybą ir, arba sukuria sieną, arba blaško dėmesį, gali būti ir tą, ir tą. Siena gali pasireikšti kaip staigus nuobodulys, tingumas tęsti, mieguistumas, atmetimas, bereikšmiškumas, abejingumas. <br />
<br />
Išsiblaškymas gali ateiti įvairiomis formomis. Tau staiga užsinorės kažką kitą veikti, arba nukreipti dėmesį į kažką, kas atrodo tuo metu įdomiau. Tai proto pokštas, kuriuos jis mėgsta žaisti, kuomet jaučia kylantį pavojų. Jeigu tu pajutai, kad tai vyksta, švelniai sugrąžink dėmesį. Pasakyk protui, kad tai saugu, ir tu čia esi tik tam, kad jam padeti gauti tai, ko labiausiai jis nori.<br />
<br />
Žiūrėk, kviesk ir būk dėmesingas tam, kas kyla ir kas nori išsireikšti.<br />
<br />
Dažnai ateina kai kurios scenos iš vaikystės. Būdama maža, turbūt jauteisi nemylima, atstumta, ir norėjai būti išgirsta. Kažkas buvo atsitikę, ir tas skausmas vis dar čia, kažkas neišspręsto, kažkas laukia dėmesio, meiles ir priėmimo. Apkabink tą mažą mergaitę ir pasakyk jai, kokia ji tau brangi, kokia graži ir kaip tu ją stipriai myli. Paklausk jos, ko ji labiausiai norėtų, paklausk, ar ji jaučiasi saugi ir mylima, pabūk su ja, kol jai palengvės.<br />
<br />
Tai misterija, kaip tai veikia, bet iš tiesų tai veikia. Gilaus Žvilgsnio procesas leidžia tau įeiti į pačią užstrigusios energijos šaknį, leidžia panagrinėti įsitikinimus ir jausmus aplink ją ir ateina paleidimas. Stiprus, gilus paleidimas, kuris išvalo erdvę aplink šią problemą. Erdve prisipildo meile ir dėkingumo jausmu vietoj buvusių įtampos ir nerimo.<br />
<br />
Kuomet protas ir širdis yra patenkinti ir ramūs, tu gali paklausti proto, ar jis žino, jog širdis yra jo namai. Paklausk, ar jis namuose, ir jeigu ne, paklausk ar jis nori susijungti su širdimi. Įsitikink, ar abi šalys sutinka, tuomet užmerk akis ir jausk širdį, jausk tekančią energiją ir paprasčiausiai būk taip. Kol būnasi. Uždėk ranką and dešinės krūtines pusės (taip, dešinės šiuo atveju, tai tavo dvasinė širdis, ne organas) ir pilnai fokusuokis į patį pojūtį. Jaučiasi kaip jaučiasi, nėra reikalo kabinti tam etikečių.<br />
<br />
Po šio paleidimo seka atsivėrimas. Gali būti kažkas dar likę paleisti, taigi tai išsiskleis per keletą sekančių dienų. Sis atsivėrimas yra energetinis pokytis tavo sistemoj, kas yra, kaip tu jautiesi dažniausiai, naujas pastovus dažnis.<br />
<br />
Jeigu šią techniką naudosi sau, prireiks šiek tiek kantrybės ir laiko. Kiekvieną kartą kai tai naudosi, bus mažas paleidimas, tačiau po kažkiek dienų, savaičių, tu pajausi žymų skirtumą. Bet jeigu techniką naudosi su partneriu, kažkuo, kas tau padės sukoncentruoti dėmesį, paleidimas gali būti didelis ir staigus. Esminis partnerio uždavinys yra išlaikyti tave šiame procese, visą kelią iki galo.<br />
<br />
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjFhowUGnxClEcHIgm_pUu4xURSVKTRiPgTXM2aUDwNvDEV9zfDWicvkFisL6Y96fs-e3OaciFK79TmRiDttFrJCBcS3mwRcv4c6rZpr2-SJyn26c1M0-E7u_cnrfh-mzcXLin4GBgPPsE/s1600/DSC00478.JPG" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em; text-align: center;"><img border="0" data-original-height="1600" data-original-width="1114" height="400" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjFhowUGnxClEcHIgm_pUu4xURSVKTRiPgTXM2aUDwNvDEV9zfDWicvkFisL6Y96fs-e3OaciFK79TmRiDttFrJCBcS3mwRcv4c6rZpr2-SJyn26c1M0-E7u_cnrfh-mzcXLin4GBgPPsE/s400/DSC00478.JPG" width="277" /></a><br />
<br />
Aš jau naudoju šią techniką maždaug šešis metus laiko, iš pradžių tai dariau pati sau, tuomet su draugais, ir vėliau su žmonėmis, kurių net nebuvau sutikusi. Tai neįtikėtina pamatyti , kaip veikia proto mechanizmai viduje. Protas nori apsaugoti širdį, tačiau šiam kilniadvasiškam uždavinyje pats susimaišė ir sukūrė kentėjimą. Vietoj to, kad pažiūrėtų į problemos šaknį ir ją paleistų, jis tiesiog sukuria daugiau ir daugiau „apsaugos“ struktūrų, kad apsaugoti širdį nuo kentėjimo, o tai tik veda dar į didesnį sunkumą.<br />
<br />
Galų gale širdis pasijunta maža, žaizdota ir bejėgė. Viskas ko ji nori – tik meilės. Ji gali mylėti laisvai, bet protas ją nori laikyti „saugiai“ nuo galimo skausmo. Kartais, netgi be suvokimo, ar ta apsauga veikia gėriui ar kur kas didesniam skausmui.<br />
<br />
Širdis yra rami, kuomet ji išsiplėtusi, beribė, besąlyginė, kai ji myli tai, ką myli ir mėgaujasi tuo jausmu. Ji myli pačią meilę. <br />
<br />
Nėra taip jau paprasta paleisti kentėjimą. Bet jeigu tu pradėsi klausyti, ko gi protas ir širdis iš tikrųjų nori, jeigu pradėsi su jais bendrauti, netrukus suvaržymai atsilaisvins ir įtampa ims tirpti. Tuomet atvirumas ir palengvėjimas atsiras savaime, ramybė, taika su tuo kas yra.<br />
<br />
Tu gali pakalbėti ir su kūnu. Aš atradau, kad kūnas verbaliai nekalba, jis neturi savo vidinio balso. Vietoj to, tu gali klausinėti taip/ne klausimų ir pažiūrėti, kokios reakcijos pasirodo – atsivėrimo pojūčiai, plėtimasis – taip, susitraukimas, įsitempimas – ne. Labai paprasta. Žvilgsnis giliau dirba su fiziniais simptomais taip pat. Už šių simptomais yra protas, kuris priešinasi kažkam, atlikdamas savo „apsauginio“ darbą.<br />
<br />
<i>Apsauga yra gerai ir reikalinga, kuomet tai turi prasmę, yra praktiška ir padeda.</i><br />
<br />
Pažvelk dažniau į save ir užsiduok paprastą klausimą – kas yra tai, kas nori dabar būti apsaugota? Atėjęs atsakymas gali nustebinti. Tu gali pamatyti, kaip protas kuria ir saugo paties susikurtus „vaizdinius“. Na ir kas gali blogiausia nutikti tam kas yra isivaizduota?<br />
<br />
„Vaizdiniams“ nereikia jokios apsaugos, nes jų paprasčiausiai niekas negali sužeisti, bet apsaugos mechanizmai kyla. Tuomet tu gali paprasčiausiai paklausti, ar tai tiesa? Ar tam reikia apsaugos? Jeigu atsakymas yra taip, tuomet surask, kam iš tiesų reikia tosnapsaugos? Žiūrėk giliau ir pažvelk už baimės. Kas ten?<br />
<br />
Kuomet tu matai, kad nėra ką apsaugoti, kuomet iš tiesų tai matai, struktūra griūva. Tampa akivaizdu, kad ši apsauga dengia tik idėją, o ne kažką, kas yra iš tiesų, realiai. Niekas iš tiesų negali būti pažeistas, tai juk niekas. Tuštuma.<br />
<br />
Aš turėjau daug sesijų su daugeliu žmonių ir tik keletu atvejų didelis atpalaidavimas neįvyko, kas reiškė, kad reikia šiek tiek daugiau kantrybės atrakinti senas užrūdijusias spynas. Daugelis sesijų baigdavosi žmonėms palengvėjimu ir palaima ar poreikiu pamiegoti, kartais miegas suimdavo ir mane, nes reikia nemažai koncentracijos praeiti visą kelią. Tuomet pamačiau, kad kuomet kliento pusėje įvyksta paleidimas, tai įvyksta ir man, - labai įdomu būti šio proceso dalimi, kuomet gilėjanti ramybė aplanko abi pokalbio šalis.<br />
<br />
Bet kuriuo atveju, teorija yra viena, skaitymas ar klausymas kito proceso yra kita, tačiau tai nėra tai, kas vyksta, kuomet pats pasineri ir išbandai šį paprastą metodą. Tu gali jį daryti bet kuriuo metu. Užimtos dienos, ar meditacijos metu. Tiesioginis klausimas širdies ir proto, kaip jie jaučiasi dabar, sukuria tiesioginį intymų ryšį.<br />
<br />
Iš pradžių gali būti keistoka kalbėti su širdim ir protu, juolab, kai tu matai, kad tai viso labo etiketės. Bet pabandyk, patyrinėk tai savyje. Tai gali nuvesti tave į gilesnę ramybę ir nėra ko bijoti ar prarasti naudojant šį metodą. Jei tai tau neveiks, nieko tokio. Bet jeigu manai, kad tai naudinga, pasidalink tai su draugu, persiųsk šį straipsni, ir pabandykite tai kartu.<br />
<br />
<b>Jei reikia pagalbos, aš čia, galime pašnekėti per Skypą arba gyvai.</b> </div>
<div>
<br /></div>
<div>
Turiu daug patirties dirbant Gilaus Žvilgsnio metodu ir galite naudotis mano paslaugomis. Sesija paprastai užtrunka valanda laiko. Geriausia būti vienai, be trukdymu, tada gali pasinerti giliau ir rasti tai, kas pasiruošęs išsivalyti. Kaip užsisakyti asmeninę konsultaciją rasite puslapyje <a href="https://issilaisvinimas.blogspot.com/p/sesijos.html">Sesijos</a>.</div>
Ilona Ciunaitehttp://www.blogger.com/profile/16137344356050754749noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-8331088711005537751.post-37578843226595959392018-07-04T01:03:00.000+03:002018-08-03T21:10:25.113+03:00Kalbos Išdaiga<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgrfcBWKUNz-bDWYo2IZ297SrmRXhDMf7pRss6FtB4liAzQGLiBDOhyphenhyphendEEYcRiCue2QFsEbf7SKTn5x7NBmT9rWhwkm2ijjDhCodXtH3TQs0wwdvDl0J72YTvEKMKfUn0IBoorNpVQnCCE/s1600/MAHF0492.jpeg" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="306" data-original-width="480" height="204" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgrfcBWKUNz-bDWYo2IZ297SrmRXhDMf7pRss6FtB4liAzQGLiBDOhyphenhyphendEEYcRiCue2QFsEbf7SKTn5x7NBmT9rWhwkm2ijjDhCodXtH3TQs0wwdvDl0J72YTvEKMKfUn0IBoorNpVQnCCE/s320/MAHF0492.jpeg" width="320" /></a></div>
Kuomet pradedam tarti pirmus žodžius, mūsų tėveliai labai džiaugiasi.<br />
<div>
<br />
Mes mokomės greitai ir komunikuodami išreiškiame savo norus. Mes išmokstame sakyti žodžius : „aš“, „man“, „mano“, suprasdami, kad tie žodžiai yra labai svarbūs, nes jie mums padeda gauti tai, ko mes norim. </div>
<div>
<br />
„Čia mano žaisliukas“ , „mano mama“, „aš noriu to“, „aš darau tą“... </div>
<div>
<br />
Mūsų mintys pasireiškia kaip žodžiai bei žodžių virtinės, sujungtos į sakinius. Žodžiai pasakoja istoriją. Pati svarbiausia istorija yra ta, kurioje pasakojama „apie mane“. </div>
<div>
<br /></div>
<div>
Mūsų kalba sudaryta iš etikečių ir pavadinimų objektams ir veiksmams. Kiekvienas žodis yra nukreiptas į kažką - ar tai praktiškas dalykas, ar įsivaizduojamas, patys žodžiai tėra etiketės. <br />
Pavyzdžiui : namas, mašina, moteris, katinas, mintis, jausmas, saulė ir taip toliau. Daiktavardžiai rodo į objektą, idėjas. Kai mes išreiškiame veiksmą žodžiais, atsiranda prielaida, kad yra veiksmo darytojas: „aš kvėpuoju“, „aš einu“ , „aš žiūriu televizorių“, „girdžiu garsą“, „tu klausai muzikos“, „mes pietaujame“, „pravažiuoja mašina“.</div>
<div>
<br />
Visuomet pabrėžiamas „kažkas“, kas tą veiksmą atlieka. Bet kuomet pradedame ieškoti to „darytojo“, jis nesurandamas. Tai pasirodo tėra tik kalbos sudedamoji dalis, o žodis „aš“ yra priimamas už tikrą būtybę, veiksmo darytoją. </div>
<div>
<br />
Jei kalba būtų sudaryta tik iš veiksmažodžių, pasaulis jaustųsi gana kitaip: „kvėpuoja“, „rašo“, „žiuri“, „klauso muzikos grojimo“, „eina“, „kalba su drauge“. Visas veiksmas gali būti išreikštas be subjektyvaus darytojo, ir vis tiek nusakyti tą patį veiksmą. Jei žodis „aš“ išnyksta, niekas nepasikeičia. „Aš kvėpuoju“ - kvėpavimas vyksta. Nėra to „aš“ - kvėpuotojo, yra tik grynas veiksmas. </div>
<div>
<br /></div>
<div>
Dėl kalbos mes susipainiojame ir padarom prielaidą, kad yra būtybė, pavadinta Karlu, kaip identifikacija, kuri tampa pasaulio centru. Ta būtybė turi būti apsaugota, prižiūrėta ir ginama nuo pavojų. Puiku. Bet ta būtybė tėra etiketė, nukreipta į nieką, kas yra tikra, kas gali būti patirta. </div>
<div>
<br /></div>
<div>
„Ilona rašo šituos žodžius“. „Aš rašau šiuos žodžius“. „Rašymas vyksta“. „Rašo“. Skirtingais žodžiais išreikštas veiksmas nepriklauso nuo žodžių - taip kaip veiksmas yra įvardijamas, apibūdinamas, neturi jokios reikšmes pačiam veiksmui. </div>
<div>
<br /></div>
<div>
Vietoj žodžio „Ilona“ yra priimta sakyti „aš“ ir tai patogu naudoti pokalbyje, kai šnekama apie šio kūno/charakterio veiksmus. Bet nei „Ilona“, nei „aš“ rašo. Rašymas vyksta be pastangų, pats savaime, kai tik mintis ateina. </div>
<div>
<br />
Gyvenimas vyksta savaime, be darytojo, menedžerio, stebėtojo, pasirenkančio, liudininko, kuris yra kažkaip atokiau nuo to, kas vyksta. Susidaro iliuzija, kad yra „aš“, kaip atskira būtybė, bet tai tik žodis, kuris yra nukreiptas į pasakojimą apie „aš“, „mane“. </div>
<div>
<br />
Tokio dalyko kaip „aš“ - tiesiog nėra. Kalba yra įrankis. Žmonės tapo šio įrankio aukomis, padarę prielaidą, kad žodis „aš“ yra nukreiptas į būtybę. Tikėjimas, kad yra „aš“, susitapatinimas su šia idėja kuria kentėjimą ir nereikalingą skausmą. Tai kosminis humoras. Žmonės ne tik išmoko kalbėti, bet išmoko neklausinėti klausimų apie „savęs“ identifikaciją, nes visi kartu pasiklydo žodžių kalėjime. </div>
<div>
<br />
Kas yra čia, tarp žodžių? </div>
<div>
<br />
Tai gryni pojūčiai, jausmai, patyrimas. Buvimas. Esatis. Yra. Ir mintys pasakoja APIE tai, kas yra, jos pasakoja apie „mane“, atskirą nuo tavęs. Pabandykit surasti tą „aš“, kuris daro dalykus. Juokingiausia yra tai, kad „aš“, kaip būtybės nebuvimas nėra paslėpta, tai akivaizdu, ir susidomėjus, greitai pamatoma, kad „aš“ gyvena fantazijų pasaulyje, pasakojimuose apie „mane“. </div>
<div>
<br />
Kuomet pasakojimas yra priimamas kaip tiesa, susikuria drama. Tuo momentu gali prisiminti, kad nesvarbu kokia tai istorija, visa tai yra tik vaizduotėje. Tai kalbos išdaiga. Gyvenimas vyksta nepriklausomai nuo žodžių, kuriais aprašomas šis vyksmas.<br />
<br />
<br />
<div style="text-align: center;">
<br /></div>
<div style="text-align: center;">
Skaityk toliau <a href="https://issilaisvinimas.blogspot.com/2018/08/etiketes.html">Etiketės</a></div>
</div>
Ilona Ciunaitehttp://www.blogger.com/profile/16137344356050754749noreply@blogger.com0